Depresija – vienas iš labiausiai paplitusių ir sudėtingiausių psichikos sutrikimų, paveikiantis milijonus žmonių visame pasaulyje. Nors jau ilgą laiką žinoma, kad moterys dažniau serga depresija nei vyrai, iki šiol lieka neaišku, kokios yra pagrindinės šio reiškinio priežastys. Naujausias Australijos mokslininkų atliktas tyrimas pateikia svarbių įžvalgų apie genetinius skirtumus tarp lyčių, kurie gali lemti šį skirtumą ir suteikti naują impulsą depresijos gydymo strategijų tobulinimui.
Berghoferio medicinos tyrimų instituto mokslininkai ištyrė beveik 200 tūkstančių depresija sergančių pacientų DNR, siekdami identifikuoti genetinius požymius, susijusius su klinikine depresija. Tyrimo rezultatai parodė, kad moterims būdinga beveik dvigubai daugiau genetinių žymenų, susijusių su šia liga, palyginti su vyrais. Tai reiškia, kad moterų genetinė polinkio depresijai sudedamoji dalis yra kur kas didesnė, o tai gali paaiškinti, kodėl ši liga moterims pasireiškia dažniau.
„Palyginti su vyrais, moterų depresijos genetinis komponentas yra didesnis“, – teigia tyrimo vadovė Jodi Thomas. – „Atskleidę bendrus ir unikalius vyrų bei moterų genetinius veiksnius, galime geriau suprasti depresijos priežastis ir pritaikyti veiksmingesnį, individualizuotą gydymą.“
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad apie 13 tūkstančių genetinių žymenų yra susiję su depresija moterims, o vyrams – apie 7 tūkstančius. Šie genetiniai pokyčiai gali paveikti biologinius kelius, susijusius su medžiagų apykaita ar hormonų gamyba. Tai gali paaiškinti ir klinikinius skirtumus, pavyzdžiui, kodėl depresijos simptomai moterims dažnai susiję su medžiagų apykaitos sutrikimais, tokiomis kaip svorio pokyčiai ar nuovargis.
Tyrėja Brittany Mitchell pažymi, kad šis tyrimas yra svarbus žingsnis link naujų gydymo būdų kūrimo. „Iki šiol nebuvo daug išsamiai tirtų duomenų, kurie paaiškintų, kodėl depresija skirtingai paveikia vyrus ir moteris, įskaitant genetikos vaidmenį. Dauguma iki šiol kuriamų vaistų ir mokslinių tyrimų yra orientuoti į vyrus, todėl turime daugiau atkreipti dėmesį į moterų specifinius poreikius,“ – sako ji.
Ką reiškia šis atradimas depresijos gydymui?
Šis naujas genetinis tyrimas gali paskatinti permainas psichikos sveikatos srityje. Suprasdami, kad moterų depresija turi savo genetinį pagrindą, galime kurti tikslines gydymo priemones, kurios atitiktų jų individualius biologinius poreikius. Tai svarbu, nes dabar taikomi bendri gydymo metodai ne visada būna veiksmingi visiems pacientams, ypač atsižvelgiant į lytį.
Be to, šie genetiniai atradimai gali padėti geriau prognozuoti riziką ir kurti prevencines programas, orientuotas į moteris – pvz., paauglių ar jaunesnių suaugusiųjų mamas. Ankstyvas ir tikslingas intervencijų taikymas gali sumažinti depresijos vystymosi riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Depresija pasaulyje serga daugiau nei 300 milijonų žmonių, o jos poveikis tiek asmeniui, tiek visuomenei yra didžiulis. Todėl bet koks mokslinis pažangos žingsnis, galintis padėti suprasti ir gydyti šią ligą, yra ypač svarbus. Australų mokslininkų atliktas darbas atveria naują puslapį genetinių tyrimų srityje ir skatina kurti individualius, genderiškai pritaikytus psichikos sveikatos sprendimus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.