Rūkytos dešros, kumpeliai ir skilandžiai jau seniai yra neatskiriama daugelio lietuvių kasdienybės ir švenčių dalis. Tačiau ar daugelis susimąstome apie jų sveikatai keliamą pavojų? Nuo 2015 metų Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) perdirbtus mėsos produktus įtraukė į I grupės kancerogenų sąrašą, greta tokių žinomų pavojų kaip tabakas, alkoholis, asbestas ir formaldehidas. Tai reiškia, kad perdirbtos mėsos produktai, tokie kaip rūkytos dešros, kumpis, skilandžiai ir pan., yra tiesiogiai susiję su vėžio atsiradimu žmogaus organizme.
„Northway“ medicinos centrų vidaus ligų gydytoja, gyvensenos medicinos specialistė Asta Jokubkienė paaiškina, kad perdirbta mėsa laikoma kancerogenine dėl specifinių cheminių junginių, kurie susidaro gamybos ir apdorojimo metu arba naudojamų priedų, tokių kaip nitritai ir nitratai. Šie junginiai, ypač terminio apdorojimo metu, virsta nitrozaminais, galinčiais pažeisti ląstelių DNR ir sukelti uždegiminius procesus organizme.
Kas tiksliai yra perdirbta mėsa?
Perdirbtos mėsos produktai apima ne tik žinduolių raumenų mėsą, bet ir paukštieną bei mėsos subproduktus, kurie buvo apdoroti sūdymu, fermentavimu, rūkinimu, vytinimu bei kitais būdais, siekiant pagerinti skonį ar prailginti galiojimo laiką. Į šią grupę patenka rūkytos ir vytintos dešros, kumpis, šoninė, įvairios pieniškos dešrelės, sūdyti ar rūkyti lašiniai, mėsos konservai ir kepenų paštetai.
Pavojai sveikatai – nuo vėžio iki lėtinių ligų
A. Jokubkienė atkreipia dėmesį, kad perdirbtos mėsos vartojimas glaudžiai siejamas su didesne storosios žarnos ir skrandžio vėžio rizika. Tyrimais nustatyta, kad vos 50 gramų perdirbtos mėsos suvartojimas per dieną padidina storosios žarnos vėžio riziką 18 proc. Be to, perdirbta mėsa aktyviai skatina organizmo uždegiminius procesus, kurie yra daugelio lėtinių neinfekcinių ligų pagrindas. Tokios ligos apima cukrinį diabetą, artritą, išeminę širdies ligą, nutukimą, neurodegeneracines ligas, depresiją, inkstų nepakankamumą, nevaisingumą ir daugelį kitų.
Perdirbant mėsą aukštoje temperatūroje, pavyzdžiui, kepant ar rūkant, susidaro policikliniai aromatiniai angliavandeniliai bei heterocikliniai aminai, kurie yra pripažinti stipriais kancerogenais. Be to, konservantai, tokie kaip fosfatai, mononatrio glutamatas ir dirbtiniai dažikliai, taip pat prisideda prie neigiamo poveikio sveikatai, stiprindami uždegiminius procesus.
Kaip sumažinti riziką?
Pašnekovė teigia, kad mažinti perdirbtos mėsos vartojimą galima mokantis iš patirčių, kaip pavyko sumažinti tabako ir alkoholio vartojimą. Vienas efektyviausių sprendimų galėtų būti perdirbtos mėsos prieinamumo ribojimas keičiant mokesčių sistemą ir subsidijų modelius. Kai kurios valstybės, tokios kaip Danija, Vokietija, Švedija, Kinija ar Ispanija jau svarsto papildomų mokesčių įvedimą mėsos produktams, atsižvelgiant ir į ekologines bei klimato kaitos priežastis.
Taip pat svarbus kokybiškas produktų ženklinimas ir augalinės kilmės baltymų alternatyvų populiarinimas. Gydytoja rekomenduoja skatinti šių alternatyvų vartojimą ne tik vartotojų sąmoningumo didinimu, bet ir instituciniuose maitinimuose – kariuomenėje, mokyklose, ligoninėse. Tokia praktika galėtų padėti sumažinti perdirbtos mėsos vartojimą ir kartu prisidėti prie geresnės visuomenės sveikatos.
Rekomendacijos ir ateities perspektyvos
Tarptautinis pasaulio vėžio tyrimų fondas šiuo metu rekomenduoja neviršyti 350–500 gramų pagamintos raudonos mėsos suvartojimo per savaitę, tačiau rekomendacijos gali keistis sparčiai augant moksliniams įrodymams apie perdirbtos mėsos žalą. Gydytoja A. Jokubkienė pabrėžia, jog visiškai sveikatai palankios perdirbtos mėsos vartojimo ribos nėra nustatytos, todėl geriausia jos vartojimą riboti kuo labiau arba visiškai atsisakyti.
Ilgalaikėje perspektyvoje perdirbtos mėsos mažinimas turėtų tapti neatsiejama viešosios sveikatos politika, kuri ne tik sumažintų vėžio riziką, bet ir pagerintų bendrą visuomenės gerovę, mažintų lėtinių ligų naštą bei prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo. Tokiems pokyčiams svarbu ir politinė valia, ir visuomenės sąmoningumo didinimas bei aktyvus pavojingų maisto produktų pakeitimas sveikesnėmis alternatyvomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.