Migrena – viena iš dažniausių neurologinių ligų, kuria serga apie 21 procentas Lietuvos gyventojų. Nepaisant to, dauguma sergančiųjų vengia apie ją kalbėti dėl įvairių baimių ir stigmos. Migrena sukelia ne tik stiprų galvos skausmą, bet ir gali reikšmingai paveikti kasdienį žmogaus gyvenimą bei darbingumą. Todėl naujai susikūrusi Migrena sergančiųjų asociacija aktyviai skleidžia informaciją apie šią ligą ir jos valdymo būdus, siekdama didinti ligos supratimą visuomenėje bei suteikti paramą pacientams.
Migrenos paplitimas ir jos poveikis kasdienybei
Pasaulyje migrena serga maždaug vienas iš šešių žmonių, o Vakarų Europoje šis neurologinis sutrikimas laikomas pačia dažniausia ligų grupe. Lietuvoje situacija panaši – apie penktadalis gyventojų patiria migrenos priepuolius. Svarbu pažymėti, kad migrenos skuodai gana dažnai priveda prie darbinių negalėjimų: net 70 procentų sergančiųjų dirba sumažintu produktyvumu priepuolių metu, o kai kurie net visiškai nedirba. Dėl to daugelis šalių jau įvertino migrenos poveikį visuomenės sveikatai ir darbo rinkai, o pacientams suteikiamos teisės neatvykti į darbą migrenos priepuolio atveju.
Kas iš tiesų yra migrena?
Neurologai pabrėžia, kad migrena nėra paprastas galvos skausmas. Tai sudėtinga neurologinė būklė, kurią sukelia smegenų cheminiai, nervų ir kraujagyslių pokyčiai. Charakterizuojama intensyviu, dažniausiai pulsuojančiu galvos skausmu, kuris dažnai jaučiamas vienoje galvos pusėje ir sustiprėja judesio metu. Skausmui paprastai lydi pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai ir garsams. Migrena ne tik kenkia fizinei savijautai, bet ir apsunkina kasdienį žmogaus gyvenimą, dažnai priverčia būti visiškai nedarbingu per priepuolį.
Migrena ir pacientų patirtys
Paulius Stravinskas, Migrena sergančiųjų asociacijos prezidentas, pats kovoja su šia liga jau daugelį metų. Jo žodžiais, priepuolio metu norisi tik būti tyloje ir tamsoje, o skausmas pasiekia tokį intensyvumą, kad atrodo, jog galva skyla per pusę.
Tokie išgyvenimai daro milžinišką įtaką gyvenimo kokybei ir kasdieniam funkcionavimui. Paulius akcentuoja informacijos ir savo patirties dalijimosi svarbą sergantiems, nes tai padeda geriau suvokti ligos eigą ir valdymo galimybes.
Migrena sergančiųjų asociacijos veikla ir bendradarbiavimas
Migrena sergančiųjų asociacija siekia ne tik vienyti pacientus, bet ir atstovauti jų interesams, ginti jų teises bei spręsti įvairius su liga susijusius iššūkius. Ji bendradarbiauja su visuomeninėmis ir valstybinėmis institucijomis, dalyvauja socialinių programų kūrime ir įgyvendinime, teikia pasiūlymus teisės aktų rengėjams. Visuomenės švietimas apie migreną yra vienas iš pagrindinių asociacijos uždavinių, siekiant sumažinti stigmatizaciją ir informuoti apie galimybes valdyti ligą.
Švietėjiški renginiai ir gydymo galimybės
Gruodžio 7 d. Santaros klinikose įvyko pirmasis Migrena sergančiųjų asociacijos organizuotas seminaras kartu su Lietuvos neurologų asociacija. Renginio metu neurologai perteikė svarbiausią informaciją apie migrenos simptomus, priežastis ir gydymo galimybes. Ypatingai buvo pabrėžta, kad migrenos diagnostika remiasi aiškiais klinikiniais kriterijais, nes nėra laboratorinių tyrimų, galinčių šią ligą patvirtinti.
Gydytoja neurologė Kristina Ryliškienė atkreipė dėmesį, kad migrenos gydymas yra labai individualus ir priklauso nuo priepuolio pobūdžio, trukmės bei intensyvumo. Daugumai pacientų reikalinga medikamentinė terapija, o tik labai mažai daliai – apie 2 procentams – galima išsiversti be vaistų.
Nauji žingsniai kovojant su migrena
Lietuvos medikai aktyviai skatina kalbėti apie migreną, nes ši liga ypač plinta darbingo amžiaus žmonių tarpe, dažniausiai nuo 25 iki 55 metų. Informacijos sklaida, bendradarbiavimas tarp pacientų ir gydytojų bei naujų gydymo metodų diegimas yra kertiniai žingsniai, leidžiantys sumažinti ligos poveikį ir pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę. Daugiau naudingos informacijos ir galimybę tapti Migrena sergančiųjų asociacijos nariu galima rasti svetainėje www.sergumigrena.lt.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.