Ar dažnai jus traukia saldumynai, ypač šokoladas ar sūris? Iš pirmo žvilgsnio paprasti norai gali iš tiesų būti sudėtingų organizmo signalų išraiška, rodanti specifinių maistinių medžiagų trūkumą. Šeimos gydytoja Gintarė Anglickienė iš Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ pabrėžia, kad itin svarbu mokėti atpažinti šiuos signalus ir teisingai reaguoti į juos, koreguojant mitybos įpročius, siekiant užtikrinti sotumą bei pakankamą energijos lygį visą dieną.
Organizmas mums siunčia įvairius signalus, kurie dažnai pasireiškia potraukiu konkretiems maisto produktams. Pavyzdžiui, potraukis saldumynams gali reikšti, kad organizmui trūksta energijos arba jis jaučia nuovargį. Toks troškimas dažniausiai rodo, jog reikalingas kokybiškas poilsis ir pakankamas miego kiekis. Kita vertus, stiprus noras vartoti juodąjį šokoladą gali rodyti magnio, B grupės vitaminų arba net serotonino trūkumą. Tad nors nedidelis juodojo šokolado kiekis gali būti naudingas sveikatai, per didelis ir dažnas vartojimas gali signalizuoti apie rimtesnius organizmo poreikius.
Potraukis sūriam maistui taip pat nėra atsitiktinis – jis gali reikšti triptofano trūkumą, kuris yra svarbus serotonino gamybai ir mūsų nuotaikai palaikyti. Dar įdomiau, kad potraukis kramtyti ledą dažnai siejamas su geležies stoka organizme, vadinama anemija. Tai dar kartą pabrėžia, kaip svarbu neignoruoti savo kūno siunčiamų signalų ir tinkamai į juos reaguoti.
Mitybos įvairovė – sveikatos pagrindas
Gintarė Anglickienė atkreipia dėmesį, kad sveika mityba nėra tik vitaminų bei mikroelementų kiekio užtikrinimas, bet ir energijos balansas, būtinas kasdieniam organizmo funkcionavimui. Pusryčių metu patariama rinktis nesaldžias, maistingas alternatyvas, tokias kaip viso grūdo košės su vaisiais, riešutų kremais, varškė, kiaušiniai ar avokadai. Pietums rekomenduojamas „lėkštės“ principas, kai pusė lėkštės užpildoma daržovėmis, o kita pusė dalinama tarp baltymų ir angliavandenių.
Vakarienei geriausia rinktis lengvesnius patiekalus, tarkime, virtas ar troškintas daržoves bei liesą mėsą, kurie padeda organizmui poilsio metu neperkrauti virškinimo sistemos.
Kita labai svarbi rekomendacija – kuo didesnė spalvų įvairovė jūsų lėkštėje. Skirtingų spalvų daržovės bei vaisiai suteikia įvairių vitaminų, antioksidantų ir mineralų, kurie yra būtini subalansuotai mitybai. Taip pat patariama rinktis sezoninius maisto produktus, nes jie ne tik šviežesni, bet ir geriau atitinka sezoninius organizmo poreikius. Pavyzdžiui, pavasarį gausu jaunų žalumynų, ridikėlių ir salotų, kurie prisotina organizmą vitaminų bei antioksidantų, ypač reikalingų po žiemos periodo.
Klaidos ir patarimai norint gyventi sveikiau
Dažna klaida, kurią daro žmonės bandydami sveikiau maitintis, yra pernelyg didelis produktų kiekio apribojimas arba visiškas kai kurių svarbių maisto grupių atsisakymas, pavyzdžiui, angliavandenių. Gydytoja pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į angliavandenių kokybę, ypač rinktis produktus su mažu glikeminiu indeksu, kurie yra geras ir ilgalaikis energijos šaltinis. Be to, pilno grūdo produktai yra vertingi, nes juose gausu ne tik energijos, bet ir vitaminų bei mineralų.
Netinkama mityba ir valgymo režimo nesilaikymas gali sukelti ne tik virškinimo problemų, tokių kaip skrandžio skausmas ar pilvo pūtimas, bet ir energijos trūkumą bei svorio augimą. Tai vyksta dėl to, kad organizmas pradeda kaupti maistines medžiagas riebalų pavidalu, taip rodydamas „išgyvenimo režimą“, kai nėra reguliariai gaunamas pakankamas maisto kiekis. Reguliarus valgymas padeda palaikyti pastovų organizmo funkcionavimą, sumažina stresą ir neleidžia kauptis perteklinėms riebalų atsargoms.
Organizmo signalų atpažinimas ir specialistų pagalba
Ne tik svorio pokyčiai, bet ir bendras savijautos pablogėjimas, nuolatinis nuovargis, energijos stoka, plaukų ar odos būklės prasta kokybė gali rodyti mitybos disbalansą arba kai kurių maistinių medžiagų trūkumą. Emocinė būklė taip pat yra svarbus indikatorius – nepilnavertė mityba dažnai sukelia nerimą, irzlumą, koncentracijos bei dėmesio sutrikimus.
„Jei savijauta prastėja, jaučiamas nuolatinis nuovargis ar atsiranda kiti nepaaiškinami simptomai, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją“, – pataria G. Anglickienė. Dažnu atveju kraujo tyrimai gali atskleisti organizmo trūkumus, tokius kaip geležies, magnio, cinko, seleno, vitamino D ar B grupės vitaminų stygius. Esant ne dideliam trūkumui, dažnai pakanka koreguoti mitybą, tačiau prie didesnių stokų gali prireikti papildomo medikamentinio gydymo, kuris turi būti skiriamas tik gydytojo rekomendacija.
Siekiant palaikyti gerą savijautą, rekomenduotina gerti pakankamai vandens, riboti perdirbtų maisto produktų vartojimą ir užtikrinti maisto įvairovę, o svarbiausia – išmokti suprasti ir atsižvelgti į savo organizmo siunčiamus signalus. Jei kyla abejonių, visada verta pasitarti su šeimos gydytoju, nes tai padeda ne tik spręsti esamas problemas, bet ir išvengti jų ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.