„Galvojau, jei negausiu galimybės dirbti savo trokštamoje srityje, tada išvažiuosiu į užsienį. Studijuodama ketverius metus mokiausi norvegų kalbą. Bet viskas susiklostė taip, kaip norėjau ir mintys apie emigraciją nutolo“, – kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja anesteziologė–reanimatologė Gerda Volkovienė (36 m.).
Kasdienybė intensyvios terapijos skyriuje
Gydytojos darbas NVI apima tiek operacinės rutiną, tiek intensyvios terapijos skyrių. Operacinėje anesteziologė užtikrina saugią nejautrą visos operacijos metu, kruopščiai planuoja vaistus ir stebi paciento būklę. Reanimacijoje gydytojai prižiūri iki keliolikos sunkių onkologinių pacientų, kurių būklė reikalauja nuolatinės priežiūros ir dažnai — sudėtingų sprendimų per pirmąsias paras po operacijos.
Emocinė našta ir susitaikymas su netektimis
Darbas onkologinių pacientų intensyviosios terapijos skyriuje yra psichologiškai reikalaujantis. Gydytoja atvirauja, kad pati nemaloniausia darbo dalis yra susidurimas su mirtimi, ypač kai gydytojui atrodo, jog būtų buvę įmanoma palengvinti paskutines akimirkas. „Tada apima širdagraužis, kodėl nepadaviau jam paskutinio gurkšnio vandens, neišpildžiau paskutinio noro.“ Tai rodo, kiek jautrumo prireikia medikui, nors profesinė etika ir protokolas kartais riboja galimybes.
Reanimatologai stengiasi žvelgti į mirtį per darbinę prizmę: vertina parametrus, nusprendžia apie realias galimybes ir priima sprendimus, grindžiamus medicinine logika. Vis dėlto emocinis pasėlis lieka — svarbu rasti pusiausvyrą tarp profesionalumo ir žmogiškumo, kad medikas galėtų išlaikyti darbą ir nerestruktūruotą empatiją.
Pacientai, jų artimieji ir psichologinė pagalba
Gydytoja pabrėžia, kad artimųjų elgesys stipriai veikia sergančiojo emocinę būseną. Neretai šeimos nariai, išgirdę diagnozę, patiria didelį stresą, kurį perduoda pacientui. Gerda pataria artimiesiems stengtis išlikti adekvačiais, ramiai bendrauti ir, esant poreikiui, pasitelkti psichologus bei psichiatrus. Reanimacijoje infekcijų kontrolė riboja komfortą — nėra muzikos ar televizorių — tačiau leidžiama knyga, kryžiažodžiai ar trumpas artimųjų apsilankymas, kai tai saugu, padeda išlaikyti orumą ir emocinį komfortą.
Profesiniai iniciatyvos ir asmeninis balansas
Be klinikinio darbo, Gerda inicijavo Nacionalinio vėžio instituto darbuotojų profesinės sąjungos įkūrimą, kad gerintų darbo sąlygas ir atstovautų kolegų teisėms. Toks aktyvumas atspindi augantį medikų siekį ne tik gydyti, bet ir sistemingai gerinti darbo aplinką.
Asmeniniame gyvenime gydytoja atranda pusiausvyrą per sportą — ji žaidžia tenisą ir dalyvauja turnyruose. Fizinė veikla padeda atitrūkti nuo darbo įtampos, o šeimos palaikymas — rasti laiko poilsiui. Tokie asmeniniai ritualai yra svarbūs prevencinėms priemonėms prieš perdegimą, ypač dirbant sudėtingose medicinos srityse.
Galiausiai, gydytojos pasakojimas primena, kad medicinos darbas — tai ne tik techniniai sprendimai, bet ir nuolatinis žmogiškumo išbandymas: kartais gydytojas gali padaryti viską, ką leidžia medicina, bet paskutinio žmogaus noro įgyvendinti nebeįmanoma — ir tai palieka skausmą, kurį reikia pripažinti ir gydyti kaip dalį profesinės kasdienybės.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.