Lūpų pūslelinė yra virusinė infekcija, kuria gali būti užsikrėtę net 90 proc. pasaulio gyventojų. Šis herpes virusas dažniausiai aktyvuojasi, kai nusilpsta imuninė sistema, todėl pūslelinė gali pasireikšti bet kuriuo metu, dažnai pačiu netikėčiausiu metu. Ši problema ypač aktuali rudenį, kai keičiasi oro sąlygos, o žmonių imunitetas dažnai susilpnėja.
Pūslelinės pasireiškimo priežastys ir dažnumas
„Sergamumas pūsleline yra labai individualus. Vieniems ši liga pasireiškia beveik kas mėnesį, kitiems – kur kas rečiau arba tik kartą per kelerius metus. Pagrindinis veiksnys, lemiantis ligos atsiradimą, yra žmogaus imunitetas. Kuo imuninė sistema stipresnė, tuo pūslelinė kartojasi rečiau“, – sako dermatovenerologė Aldona Kajutytė.
Be imuninės sistemos stiprumo, įtakos taip pat turi gyvenamoji aplinka, maitinimosi įpročiai, psichologinė būklė, streso lygis ir žalingi įpročiai. Rudenį dažnai susergama dėl padidėjusio drėgnumo, atostogų pabaigos ir darbo krūvių augimo, kurie didina fizinį ir emocinį stresą ir nusilpnina organizmą. Net malonus, tačiau intensyvus buvimas saulėje šiltuose kraštuose gali iššaukti ligos pasireiškimą.
Simptomai ir ligos eiga
Pirmieji lūpų pūslelinės požymiai – niežulys ar perštėjimas lūpų, nosies ar kitų kūno vietų odoje. Po to atsiranda mažos, 1–2 mm diametro skaidrios pūslelės, kurios gali išplitti ant lūpų, vokų, burnos gleivinės, taip pat rečiau ant kaktos, ausų, skruostų, lytinių organų ar net rankų pirštų odos. Pūslelėse pilnai išsivystžiusi infekcija sukelia skaidraus turinio drumstėjimą, o galiausiai pūslelės sprogsta, palikdamos šašus.
Šie simptomai gali lydėti ir bendriniai negalavimai: pakilusi temperatūra, šaltkrėtis, galvos skausmas, bendras silpnumas. Uždegimas gali trukti iki dviejų savaičių ar ilgiau, o išbėrimo vietoje lieka patinimas, paraudimas, niežulys ir deginimo pojūtis.
Kadangi virusas paveikia nervų galūnėles, gali būti ir skausmas bei padidėjusi jautrumas išbertose vietose.
Gydymas ir prevencija
Dauguma pūslelinės atvejų yra lengvos formos, todėl jas galima gydyti vietiniais antivirusiniais tepalais ar tabletėmis, kurias galima įsigyti vaistinėse be recepto arba pagal gydytojo rekomendacijas. Gydytoja rekomenduoja pradėti gydymą kuo anksčiau – vos pajutus pirmuosius perštėjimo požymius. Tokiomis aplinkybėmis tabletės yra efektyvesnės, nes iš karto stabdo viruso dauginimąsi.
Kaip laikiną pirmos pagalbos priemonę naudinga tepti pūsleles cinko turinčia dantų pasta arba antibakteriniu arbatmedžių aliejumi. Vis dėlto svarbiausia – nepalikti pūslelių be priežiūros, nes galima susidurti su komplikacijomis, tokiomis kaip antrinė bakterinė infekcija, kuri reikalaus sudėtingesnio gydymo, net antibiotikų vartojimo.
Dažnai žmonės daro klaidą paliesdami pūsleles rankomis, taip virusą išplatindami į kitas kūno vietas ar net į aplinkinius. Tokiu būdu virusas gali pasiekti labai jautrias ir pavojingas zonas, pavyzdžiui, akis. Po bet kokio kontakto su infekuota oda būtina kruopščiai dezinfekuoti rankas, kad būtų išvengta užkrato plitimo.
Rekomendacijos ir svarbiausi patarimai
Rengiantis rudeniui ir keičiantis sezonams, svarbu stiprinti imuninę sistemą sveikai maitintis, pakankamai ilsėtis ir vengti perteklinio streso. Taip pat patartina laikytis griežtos rankų higienos, vengti liesti pūslelių, o pirmuosius požymius nedelsti gydyti.
Atminkite, kad pūslelinės negalima ignoruoti, nes ją sukelia ne tik estetiniai nepatogumai, bet ir gali išsivystyti rimtos komplikacijos, jei laiku nepradėsite gydymo. Profesionali medicinos priežiūra bei atsakingas požiūris į sveikatą – geriausia prevencija nuo šios dažnos, bet kontroliuojamos ligos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.