Lietuvos gyventojų savijauta šiandien yra vidutinio lygio – „Eurovaistinės“ inicijuotas tyrimas parodė, kad Nacionalinis savijautos indeksas (NSI) yra tik 64,1 balo iš 100. Tai reiškia, kad daugelis šalies gyventojų jaučia neblogą, bet ne itin gerą fizinę ir emocinę būklę.
Genetikas ir ilgaamžiškumo mokslo atstovas dr. Vaidas Dirsė atkreipia dėmesį, kad nors daugeliui atrodo, jog ilgaamžiškumą lemia tik genetika, iš tiesų didžiausią įtaką lemia mūsų kasdieniai pasirinkimai ir gyvenimo būdas. Pasak jo, tinkami pokyčiai galėtų Lietuvos gyventojams padėti pratęsti gyvenimą kokybiškai net 10 metų.
Genetika nėra nuosprendis
Vienas iš pagrindinių mitų, trukdančių gyventi sveikiau, yra įsitikinimas, kad mūsų sveikata ir gyvenimo trukmė yra nulemta genetikos. Dr. V. Dirsės teigimu, genetika atsako tik už 20–25 % ilgaamžiškumo, likusi dalis priklauso nuo gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių. Todėl frazė „tokia mano genetika“ dažnai naudojama kaip pasiteisinimas nesiimti aktyvių veiksmų sveikatai gerinti. Genetika suteikia tik pradinę poziciją, bet galutinis rezultatas priklauso nuo mūsų pačių.
Kiek žingsnių per dieną reikia nueiti?
Populiarus mitas, kad reikia kasdien nueiti būtent 10 tūkstančių žingsnių, atsirado Japonijoje 1965 metais kaip rinkodarinis triukas. Moksliniai tyrimai, įskaitant Harvardo universiteto studijas, rodo, kad reikšminga nauda sveikatai atsiranda jau praėjus 7–8 tūkst. žingsnių per dieną. Svarbiausia ne pats žingsnių skaičius, o vaikščiojimo tempas ir fizinis krūvis. Pavyzdžiui, 5 tūkstančiai žingsnių greitu tempu yra naudingiau nei 10 tūkstančių lėtai.
Miego trukmės mitas
Dar vienas klaidingas įsitikinimas – visiems būtina miegoti lygiai 8 valandas. Iš tiesų, miego poreikis yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant genetinius. Daugumai suaugusiųjų rekomenduojama 7–9 valandos kokybiško miego, tačiau kai kurie žmonės jaučiasi puikiai ir po 6 valandų, kitiems prireikia net 9. Svarbu ne tik miego trukmė, bet ir jo kokybė: ramus, gilus miegas visiškoje tamsoje ir ramioje aplinkoje suteikia daugiau naudos nei ilgas, bet negilus ar trukdomas miegas.
Ar per vėlu keisti gyvenimo būdą?
Dažnas žmogus mano, kad sulaukus tam tikro amžiaus keisti gyvenimo būdą jau per vėlu. Tačiau moksliniai tyrimai rodo priešingai: net ir pradėjus rūpintis savo sveikata brandžiame amžiuje, galima ženkliai pagerinti savijautą ir sumažinti mirtingumo riziką. Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir emocinė gera savijauta gali ženkliai prailginti aktyvių ir kokybiškų gyvenimo metų skaičių.
Kaip pasiekti geresnę savijautą?
Ekspertai pabrėžia, kad norint pagerinti savijautą, svarbios yra žinios, informuotumas ir nuoseklumas. Lietuvoje dar nėra įprasta naudotis pažangiais sveikatos stebėjimo būdais, tik apie 12 % gyventojų naudoja išmaniuosius įrenginius, o profilaktinius sveikatos patikrinimus atlieka mažiau nei pusė. Taip pat daugėja žmonių, vartojančių maisto papildus, tačiau dažnai jų pasirinkimas nėra pagrįstas individualiais poreikiais ar medicininiais duomenimis, todėl poveikis gali būti minimalus.
Vienas iš svarbių naujų sveikatos rodiklių yra biologinis amžius, kuris parodo tikrąją organizmo būklę, o ne tik chronologinį amžių. Vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje siekia apie 77,5 metų, tačiau tikslas turėtų būti ne tik gyventi ilgiau, bet ir prailginti aktyvių, sveikų gyvenimo metų skaičių.
Apibendrinant, atmetus populiarius mitus ir labiau rūpinantis savo kasdieniais įpročiais, galima ženkliai pagerinti savo gyvenimo kokybę ir sulaukti dar bent dešimties sveikų, pilnaverčių metų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.