Infarktas – viena dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų, kuri gali ištikti bet kuriuo metu, net ir būnant visiškai vienam. Širdies priepuolis gali smogti staiga ir netikėtai, todėl svarbu žinoti, kaip elgtis tokioje kritinėje situacijoje, kad išsaugotume gyvybę. Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis, o tai daro itin svarbią asmeninės pirmosios pagalbos žinių reikšmę kiekvienam.
Kaip atpažinti infarkto požymius?
Norint tinkamai reaguoti ištikus infarktui, pirmiausia būtina žinoti jo simptomus. Jie gali skirtis, tačiau pagrindiniai požymiai yra aiškūs ir svarbūs visiems. Ypač didelę riziką patirti infarktą turi rūkantieji, asmenys, turintys padidintą kraujospūdį ar cholesterolio kiekį, mažai judantys, nutukę ar nesilaikantys tinkamos mitybos principų.
Pagrindiniai infarkto požymiai yra spaudimo ar stiprus skausmas krūtinės srityje, pykinimas (ypač moterims), dusulys, širdies plakimo sutrikimai, skausmas viršutinėje pilvo dalyje, skausmas rankose, žandikaulyje ar nugaroje, galvos svaigimas, stiprus prakaitavimas, alpimas ir bendras silpnumas. Šie simptomai dažnai atsiranda staiga ir gali greitai progresuoti, todėl svarbu nedelsti.
Praktiniai patarimai, kaip elgtis ištikus infarktui esant vienam
Jeigu patyrėte širdies infarktą ir esate vienas, labai svarbu neprarasti blaivaus proto ir žinoti, kaip tinkamai save pagelbėti iki atvykstant medikams. Pirmiausia, jei turite anksčiau gydytojo skirtų vaistų, tokių kaip nitroglicerinas, būtinai juos vartokite pagal instrukcijas. Nitroglicerinas padeda sumažinti širdies raumenų apkrovą ir sumažina skausmą.
Skubiai iškvieskite pagalbą, jei galite, paskambinkite 112 arba kreipkitės į artimiausią medicinos personalą. Jei vairuojate, būtinai sustokite saugiame kelio pakraštyje – nesistenkite tęsti kelionės, jeigu jaučiate silpnumą ar skausmą, nes tai gali baigtis sąmonės netekimu ar avarija.
Visada rekomenduojama turėti įrašytus trumpuosius telefono numerius šeimos nariams ir artimiesiems, kad būtumėte greitai kontakto atveju.
Jei infarktas ištinka skrydžio metu, nedelsti informuoti skrydžio palydovus, kurie yra apmokyti teikti pirmąją pagalbą.
Vos pajutus infarkto požymius, patartina išgerti 325 mg aspirino tabletę – jis padeda pagerinti kraujotaką ir užkirsti kelią trombų susidarymui. Aspiriną geriausia lėtai sukramtyti, o ne nuryti sveiką tabletę, kad vaisto poveikis prasidėtų greičiau.
Labai svarbu kuo labiau atsipalaiduoti ir vengti fizinio krūvio. Intensyvi veikla, bėgimas ar staigus judėjimas gali pabloginti būklę ir padidinti komplikacijų riziką. Taip pat pagelbėja atvėsinimas, pavyzdžiui, sušlapinto drabužio uždėjimas po pažastimis, kuris gali pagerinti organizmo atsparumą stresui.
Kvėpavimo kontrolė taip pat yra svarbi. Infarkto metu dažnas ir gilus kvėpavimas gali pabloginti būklę, todėl rekomenduojama kvėpuoti negiliai, ramiai, skaičiuojant atgal nuo 10 iki 1, taip padedant sulėtinti širdies ritmą ir nusiraminti.
Reikėtų vengti valgyti ar gerti, nes tai gali apsunkinti gydymą ligoninėje. Svarbu kuo greičiau atsigulti, pakelti kojas, kad būtų lengviau kvėpuoti bei pagerėtų kraujotaka.
Negalima taikyti internetuose sklandančių „kosulio terapijos“ patarimų, nes jie gali būti net pavojingi. Kardiologai vieningai pabrėžia, kad tokie būdai nepadeda ir gali tik dar labiau pakenkti.
Apibendrinimas
Savo gyvybės išsaugojimas ištikus infarktui, būnant vienam, priklauso nuo mūsų pasirengimo ir greitos reakcijos. Žinojimas, kaip atpažinti ligos simptomus ir kokius veiksmus atlikti, gali išgelbėti gyvybę. Todėl itin svarbu ne tik rūpintis širdies sveikata visą gyvenimą, bet ir įsisavinti šiuos svarbius pirmosios pagalbos principus, kurie gali būti lemtingi kritinėje situacijoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.