Nors dienos ilgėja ir pavasario šviesa atrodo gausesnė, daugelis žmonių vis dar jaučia nuovargį, prastesnę nuotaiką ir miego sutrikimus. Tai nebūtinai reiškia poilsio trūkumą: ilgalaikis natūralios dienos šviesos stoka gali išbalansuoti organizmo veiklą ir lemti, kad po tamsiojo sezono energijos negrįžta automatiškai.
Šviesos intensyvumas ir kasdienė ekspozicija
Skirtumas tarp natūralios dienos šviesos ir dirbtinio apšvietimo iš tiesų yra didelis. „Saulėtą dieną lauke galime gauti dešimtis tūkstančių liuksų apšvietos, o apsiniaukusią dieną jos būna gerokai mažiau. Tuo metu įprastos namų lempos dažnai siekia tik kelis šimtus liuksų, todėl su natūralia dienos šviesa jos konkuruoti negali”, – sako fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja dr. Dovilė Naruševičiūtė. Dėl to, kad daug laiko praleidžiame patalpose ir dažnai matome tik dirbtinį apšvietimą, kūnas gauna nepakankamai stiprų „dienos“ signalą.
Kaip šviesa reguliuoja cirkadinius ritmus
Vienas svarbiausių procesų, kuriuos reguliuoja šviesa, yra cirkadinis ritmas – vidinis organizmo laikrodis, nustatantis budrumą ir poilsį. Ryto ir pirmos dienos pusės šviesa slopina melatonino gamybą, todėl padeda pabusti ir įsilieti į aktyvią dienos dalį. „Jei ryte negauname pakankamai šviesos, organizmas tarsi lieka pusiau miego režime. Žmogus gali visą dieną jaustis apsnūdęs, sunkiau pradėti darbus, sunkiau susikaupti. O vakare, nors kūnas jau pavargęs, ekranų šviesa organizmui vis dar siunčia signalą, tarsi diena nebūtų pasibaigusi. Dėl to išsiderina cirkadinis ritmas, o miegas gali tapti paviršutiniškas, su dažnais prabudimais”, – pasakoja dr. D. Naruševičiūtė.
Praktinės rekomendacijos
Siekiant gerinti miegą ir didinti dienos energiją, verta atkreipti dėmesį ne tik į vakaro įpročius, bet ir į ryto bei dienos šviesos kiekį. Rekomenduojama: praleisti bent 20–30 minučių ryte lauke, ypač pirmoje dienos pusėje; jei natūralios šviesos trūksta, apsvarstyti specializuotas šviesos terapijos lempas; darbo vietoje naudoti ryškesnį, šaltą (dieninį) apšvietimą; vakarais riboti mėlynos šviesos poveikį nuo ekranų ir rinktis šiltesnio atspalvio apšvietimą.
Nuoseklus miego režimas, fizinė veikla dienos metu ir įpročiai be ekranų prieš miegą taip pat padeda atstatyti cirkadinius ritmus.
Jeigu nuovargis, prastėjanti nuotaika ar miego sutrikimai išlieka nepaisant gyvenimo būdo pokyčių, verta kreiptis į gydytoją ar miego specialistą – jie gali patarti dėl tolesnių tyrimų ar gydymo priemonių. Šviesa nėra vien tik komforto klausimas: tai svarbus biologinis signalas, lemiantis, kada organizmas turi būti budrus, o kada ilsėtis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.