Helicobacter pylori bakterija nuo seno siejama su skrandžio uždegimu, opalige ir net vėžinėmis ligomis, tačiau pastarųjų metų moksliniai tyrimai atskleidžia, kad ši bakterija gali būti nepaisant to ir naudinga žmogaus organizmui. Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos ekspertai neseniai Vilniuje diskutavo apie būdus, kaip efektyviausiai ir mažiausiai žalingai gydyti šią bakteriją, bei ar visada būti priimtina ją naikinti.
Vilniaus universiteto docentas, vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas primena, kad 1995 metais už Helicobacter pylori atradimą buvo suteikta Nobelio premija, vadinasi, tai – ypatingos svarbos medicinos klausimas. Ši bakterija yra viena pagrindinių skrandžio uždegimo, opaligės, dvylikapirštės žarnos ligų, taip pat kai kurių vėžio formų priežasčių.
Tradicinis šios bakterijos gydymas apima dviejų rūšių antibiotikus ir rūgštingumą mažinančius vaistus, kurios trunka apie keturiolika dienų. Tačiau toks gydymas yra gana agresyvus, todėl itin svarbu tiksliai nustatyti, kokiems antibiotikams bakterija yra jautri, kad gydymas būtų efektyvus ir nekenktų pacientui.
Vienintelė Lietuvoje, kurioje auginama ši bakterija laboratorijoje, yra Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninė. Čia laboratorinės medicinos gydytoja Jūratė Kirslienė taiko pažangią metodiką, leidžiančią efektyviai parinkti gydymą, kuris būtų kuo mažiau žalingas vaikų organizmui.
Helicobacter pylori bakterijos naudinga pusė
Moksliniai tyrimai, vykę pastaruoju metu, rodo, kad Helicobacter pylori bakterija nėra vien tik žalinga žmogaus organizmui. Ši bakterija egzistuoja žmonių skrandyje jau tūkstančius metų, todėl mokslininkai kelia hipotezes, kad jos vaidmuo gali būti ir apsauginis.
Laboratoriniai eksperimentai su peliukais parodė, kad mažaisės pelėms Helicobacter pylori teigiamai veikia imuninę sistemą, padėdama jai formuotis ir tinkamai reaguoti į aplinkos dirgiklius. Tačiau tiriant suaugusių pelių organizmą, šio bakterijos poveikio nepastebėta, todėl daroma išvada, kad bakterija vaikystėje „treniruoja“ imuninę sistemą, o suaugus jos reikšmė mažėja.
Be to, yra mokslinių duomenų, leidžiančių manyti, kad žmonės, ypač vaikai, turintys šią bakteriją skrandyje, rečiau serga alerginėmis ligomis (kvėpavimo takų, odos alergijomis), autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip Krono liga ar opinis kolitas.
Kada bakteriją reikėtų naikinti?
Docentas V. Urbonas rekomenduoja, kad jei Helicobacter pylori bakterija randama vaikui atsitiktinai ir nėra jokių simptomų, jos naikinti nereikėtų, nes gydymas gali būti labiau žalingas. Šiuo atveju patariama bakteriją stebėti, nes iki 20 metų amžiaus profilaktiškai vaistai nebūtinai turi būti skiriami – jei per šį laiką simptomai nepasireiškia, o šeimoje nėra skrandžio vėžiu sergančių asmenų.
Helicobacter pylori bakteriją savo organizmuose nešioja net 80 procentų vyresnio amžiaus žmonių, tačiau tik 1–5 procentai iš jų serga opalige. Tai rodo, kad ne visais atvejais bakterija kelia grėsmę sveikatai, todėl svarbu tinkamai įvertinti individualią situaciją prieš pradedant gydymą.
Tolimesni moksliniai tyrimai ir Europos ekspertų rekomendacijos
Dabartiniai moksliniai duomenys skatina toliau gilintis į Helicobacter pylori bakterijos vaidmenį žmogaus organizme. Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos ekspertų grupė ragina mokslininkus įvairiose šalyse bendradarbiauti ir vykdyti plataus masto tyrimus tam, kad būtų aiškiai nustatyta, kada bakteriją gydyti būtina, o kada gydymas gali būti nereikalingas arba net žalingas.
Ši mokslinė veikla yra svarbi ne tik gydymo kokybei, bet ir siekiant suderinti tarptautines rekomendacijas, kurios padėtų gydytojams visoje Europoje tinkamai diagnozuoti ir gydyti Helicobacter pylori sukeltas ligas, atsižvelgiant į kiekvieno paciento individualumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.