25-erių metų belgas kreipėsi į šeimos gydytoją dėl niežtinčio gumbo pilvo srityje. Nors ultragarso tyrimas pirmu žvilgsniu neparodė nieko neįprasto, giliau tyrimai atskleidė netikėtą ir ypač retą atvejį – poodinėje cistoje buvo aptiktas gyvas kirminas. Šis neįprastas žinios atskleidimas paskelbtas medicinos žurnale „Journal of Medical Case Reports“ – toks atvejis Vakarų Europoje buvo ne tik labai retas, bet ir iki tol neaprašytas ultragarsu diagnozuotų poodinės dirofilariozės atvejis.
Ką reiškia poodinė dirofilariozė?
Poodinė dirofilariozė – tai parazitinė liga, kuri kyla dėl kirmino Dirofilaria repens lervučių, dažniausiai aptinkamų šunų šeimoje priklausančiuose gyvūnuose. Ligą sukeliančios lervutės žmogaus organizme užsilaiko po oda, kur sukelia nemalonius simptomus, tokius kaip migruojantys pažeidimai, odos paraudimas ir niežulys. Svarbu paminėti, kad ligos sukėlėjas žmogaus organizme negali pilnai išsivystyti ar daugintis, todėl užsikrėtimas yra apsiribojantis asmeniniu paciento atveju.
Kaip žmogus užsikrečia ir kur dažniausiai pasitaiko ši liga?
Lervutės į žmogaus organizmą patenka per uodo įkandimą. Ligos paplitimas yra daug didesnis subtropinio ir tropinio klimato regionuose, tokiuose kaip Viduržemio jūros baseinas, kai kurios Azijos, Afrikos šalys, taip pat Šri Lanka. Iki šiol Europoje, ypač Vakarų jos dalyje, šios ligos atvejai žmogui užregistruoti labai retai, ir dažnai diagnozė nustatoma tik po chirurginio biopsijos tyrimo atvejų, kai pirminė diagnozė buvo netiksli arba klaidinga.
Retas ir sudėtingas diagnozavimas
Dauguma gydytojų, ypač tokiose teritorijose kaip Belgija, nėra susidūrę su poodine dirofilarioze, todėl diagnozavimo procesas komplikuojasi. Šiuo atveju ultragarso tyrimas parodė cistoje judesį, kas iš esmės buvo signalas apie gyvą parazitą, tačiau dažnai tokie požymiai gali likti nepastebėti arba būti klaidingai traktuojami. Operacijos metu parazitinis kirminas buvo sėkmingai pašalintas, o histopatologinis tyrimas patvirtino diagnozę – poodinę dirofilariozę, sukeltą D.
repens.
Kodėl svarbu atkreipti dėmesį į šią ligą?
Šios ligos atpažinimas yra itin svarbus, nes dauguma atvejų užtrunka diagnozuoti ir dažnai pacientams skiriami netinkami vaistai ar pristatomas delsimasis gydymas, o tai gali sukelti nepatogumus ir apsunkinti situaciją. Įdomu, kad minėtas pacientas prieš šešis mėnesius lankėsi Prancūzijoje ir centrinėje Italijoje, taigi užsikrėtimo šaltinis tikriausiai yra už Belgijos ribų. Autoriai teigia, kad toks atvejis praplės gydytojų žinias apie galimus poodinės dirofilariozės ultragarsinius požymius ir paskatins tiksliau diagnozuoti bei efektyviau gydyti šią ligą ateityje.
Gydymo būdai ir prevencija
Poodinė dirofilariozė gydoma chirurginiu būdu – pašalinus gyvą svetimkūnį (parazitą) iš paciento kūno problema dažniausiai išsprendžiama visiškai. Kadangi užsikrėtimo priežastis yra uodų įkandimas, svarbu saugotis įkandimų ypač užsienio kelionių metu į endemines zonas, naudoti apsaugos priemones, tokias kaip specialūs repelentai ar tinklai nuo uodų. Be to, augintiniams rekomenduojama profilaktinė antibiotikų ar antiparazitinių preparatų terapija, kas sumažina riziką šuns plisti šių parazitų.
Ši istorija primena, kaip net ir, atrodytų, gana įprasti simptomai gali atskleisti netikėtus sveikatos iššūkius. Todėl svarbu kreiptis į specialistus ir neatidėlioti medicininės pagalbos. Naujausios medicininės ataskaitos tikslas – plėsti gydytojų ir pacientų supratimą apie šią retą ligą ir gerinti jos aptikimo bei gydymo rezultatus visame pasaulyje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.