Skrandžio vėžys ilgą laiką buvo laikomas vyresnių žmonių liga, tačiau pastaraisiais metais vis dažniau diagnozuojamas jauniems pacientams. Gydytojas abdominalinis chirurgas ir onkochirurgas dr. Martynas Lukšta atkreipia dėmesį, kad dalis šių atvejų atspindi ne vien tik technologijų pažangą, bet ir realius rizikos veiksnių pokyčius gyventojų gyvenimo būde bei aplinkoje.
Kas lemia jaunėjimą?
Dažniausios priežastys, kurios minima diskusijose apie jaunėjančius skrandžio vėžio atvejus, yra infekcinės ir gyvenimo būdo kilmės. Helicobacter pylori infekcija išlieka reikšmingu rizikos veiksniu: ilgalaikė uždegiminė reakcija gali skatinti audinių pakitimus ir navikų vystymąsi. Be to, spartus nutukimo paplitimas, prasta mityba — didelis perdirbtos mėsos, sūrių ir rūgščių produktų vartojimas — bei rūkymas ir gausus alkoholio vartojimas prisideda prie bendros rizikos augimo.
Taip pat reikia atsižvelgti į genetinius veiksnius: tam tikros paveldimos sindrominės formos, pavyzdžiui, CDH1 geno mutacijos, gali sukelti ankstyvą agresyvų skrandžio vėžį. Aplinkos tarša ir darbingumo pokyčiai kai kuriose regionuose taip pat gali veikti kaip papildomi rizikos multiplicatoriai.
Simptomai ir diagnostika
Jauniems žmonėms simptomai dažnai priskiriami gerybinėms virškinimo trakto ligoms: ilgai užsitęsusios dispepsijos, pilvo skausmai, ankstyvas sotumas, nepaaiškinamas svorio kritimas ar geležies trūkumo anemija. Dėl to diagnozė gali užtrukti. Greita ir tiksli diagnostika apima endoskopiją su biopsija — tai pagrindinis tyrimas, kuris leidžia nustatyti naviko buvimą ir histologinį tipą. Tolimesniam stadijavimui naudojami vaizdiniai tyrimai: CT, PET-CT ar ultragarso tyrimai, o gydymo planą formuoja multidisciplininė komanda.
Prevencija ir gydymas
Prevencijos priemonės, kurios gali sumažinti riziką, yra aiškios: H. pylori testavimas ir eradikacija esant infekcijai, sveika mityba daug daržovių ir vaisių, mažesnis sūraus bei perdirbto maisto vartojimas, rūkymo atsisakymas, saikingas alkoholio vartojimas ir svorio kontrolė.
Gyventojų švietimas apie simptomus ir ankstyvą kreipimąsi į gydytoją yra ypač svarbus.
Gydymas priklauso nuo ligos stadijos: ankstyvose stadijose efektyviausias yra chirurginis gydymas, dažnai derinamas su chemoterapija. Vėlesnėse stadijose plačiai taikomi sisteminiai gydymo būdai — chemoterapija, tikslinės terapijos ir imuninės terapijos priemonės. Sėkmingam rezultatui būtinas individualus planas, parengtas onkologų, chirurgo ir kitų specialistų komandos.
Visuomenės ir sveikatos sistemos požiūriu svarbu didinti prieinamumą diagnostikai bei gerinti švietimą apie rizikos veiksnius. Tik tokiu būdu galima ankstyviau nustatyti ligas ir pagerinti gydymo rezultatus, ypač tarp jaunų žmonių, kuriems ligos eiga gali būti agresyvesnė.
Jeigu jus vargina ilgalaikiai virškinimo sutrikimai ar nepaaiškinami simptomai, svarbu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir, prireikus, gauti siuntimą endoskopiniam tyrimui — laiku nustatytos ligos gydymas yra žymiai efektyvesnis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.