Sėdimas darbas tapo neatskiriama daugelio žmonių kasdienybės dalimi, tačiau jo kylančios rizikos dažnai lieka nepastebėtos ir ignoruojamos. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros atlikti tyrimai rodo, kad ilgalaikis sėdėjimas yra viena pagrindinių su darbu susijusių sveikatos problemų šiuolaikiniame pasaulyje. Lietuvoje, remiantis Valstybės duomenų agentūros statistika, apie 36 proc. vyrų ir net 42 proc. moterų atlieka sėdimą arba mažai fizinio aktyvumo reikalaujantį darbą.
Tokia darbo rutina kelia įvairių pavojų, kurie dažnai išryškėja tik po ilgo laiko. Biurų darbuotojai dažnai skundžiasi nugaros skausmais, regėjimo sutrikimais ir bendru silpnumu dėl mažo judėjimo ir nuolatinio ilgo laiko prie ekranų. Be to, ribotas fizinis aktyvumas veikia bendrą savijautą, nuotaiką ir netgi gali lemti sunkesnes sveikatos problemas, tokias kaip širdies ligos ar nutukimas.
Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas, pabrėžia, kad šios rizikos yra nematomos ir dažnai nepastebimos, skirtingai nuo aiškiai pavojingų darbo sąlygų. Jis atkreipia dėmesį į kasdienius darbo įpročius – judėjimo trūkumą, darbo laiko organizavimo svarbą ir pertraukų įtraukimo būtinybę.
Sėdimo darbo žalą galima mažinti sąmoningomis priemonėmis
Palaipsniui besikaupiantis ilgalaikis sėdėjimas gali būti mažinamas paprastais, tačiau veiksmingais sprendimais. Reguliarios pertraukos, laikysenos keitimas, ergonomiškos darbo vietos sukūrimas ir dienos metu įtraukti judėjimo pertraukas yra kertiniai veiksniai, užtikrinantys geresnę savijautą ir mažinantys įvairių sveikatos sutrikimų riziką.
Taip pat svarbu riboti nepertraukiamą laiką prie kompiuterio ekranų ir nepamiršti laiku kreiptis į specialistus profilaktiniams sveikatos patikrinimams. Net ir nedideli, bet pastovūs fiziniai aktyvumo pokyčiai pamažu gali ženkliai pagerinti organizmo būklę ir sumažinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis.
Sezoniškumas ir Lietuvos darbuotojų sveikatos tendencijos
„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad per praėjusius metus darbuotojai užregistravo daugiau nei 280 tūkstančių darbdavio suteikiamų sveikatos draudimo žalų.
Dažniausiai tai būna konsultacijos pas specialistus, diagnostiniai ir laboratoriniai tyrimai, kuriuose dominuoja bendros savijautos ir fizinės būklės įvertinimas.
Simptomų ir sveikatos patikrinimų pagausėjimas pastebimas metų pradžioje ir rudenį, kai darbuotojai aktyviau rūpinasi savo sveikata. Pavyzdžiui, pirmąjį metų ketvirtį registruojama apie 15 proc. daugiau sveikatos draudimo žalų, o rudens sezonu – apie 10 proc. daugiau. Tuo tarpu vasaros mėnesiais, ypač rugpjūtį, sveikatos priežiūros paslaugų poreikis ženkliai sumenko, sumažėdamas apie 25 proc., kas rodo sezoniškumą žmonių rūpinimuisi savo sveikata.
Fizinis aktyvumas – būtina prevencijos priemonė
Tarptautiniai sveikatos ekspertai įspėja, kad per mažas fizinis aktyvumas yra viena svarbiausių pasaulio sveikatos problemų. Apytikriai kas ketvirtas suaugęs žmogus visame pasaulyje per dieną per mažai juda, kas didina lėtinių ligų ir ankstyvos mirties riziką.
Rekomenduojama per savaitę skirti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai, pavyzdžiui, greitam vaikščiojimui, plaukiojimui ar dviračių minimu. Taip pat svarbu įtraukti ir mažus, bet pastovius judėjimo pokyčius kasdienėje rutinoje – dažnai atsistoti, atlikti tempimo pratimus ar atsipalaidavimo užsiėmimus, ypač jeigu darbas priverčia ilgai sėdėti.
Tokie įpročiai ne tik gerina kasdienę fizinę būklę, bet ir prisideda prie geresnės psichinės sveikatos, sumažina streso lygį ir padeda išvengti rimtų sveikatos sutrikimų ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.