Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 47 746 žmonės – beveik tiek, kiek gyventojų gyvena Alytaus mieste. Šis mirties atvejų skaičius išaugo per metus net 4 199 asmenimis lyginant su 2020 metais. Specialistai įvardija kelias pagrindines priežastis, lemiančias toks reikšmingas mirčių tendencijas. Viena iš jų – COVID-19 pandemija, kuri smarkiai paveikė šalies gyventojų sveikatą ir prisidėjo prie bendro mirtingumo padidėjimo. Visgi, svarbu pažymėti, kad daugiausia mirčių Lietuvoje vis dar yra susijusios su širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios sudaro net 48,2 proc. visų mirties atvejų, tuo tarpu COVID-19 lėmė 14,7 proc. mirčių.
COVID-19 įtaka augančiam mirtingumui ir širdies ligų situacija
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė atkreipia dėmesį, kad 2021 metų mirtingumo statistika kelia rimtą susirūpinimą. Lietuvos gyventojų mirčių nuo COVID-19 lygis išaugo beveik trigubai – nuo 5,2 proc. 2020 metais iki 14,7 proc. 2021-aisiais. Tuo pačiu metu stebėtinas kraujotakos sistemos ligų mirtingumo rodiklio sumažėjimas 4,5 proc. yra reliatyvus, nes šios ligos vis dar išlieka pagrindine mirties priežastimi. Pandemijos kontekste mirtingumo kreivė yra paveikta didelės COVID-19 įtakos, ypač kad dauguma mirusių dėl koronaviruso sirgo būtent lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis. Kitaip tariant, šios chroniškos ligos netiesiogiai prisidėjo prie COVID-19 sukeltų mirčių, pabrėžia profesorė.
Darbingo amžiaus gyventojų mirtingumo ypatumai
Profesorės teigimu, pernai mirė 10 510 darbingo amžiaus gyventojų (16–64 metų), iš kurių didžiausią dalį sudarė vyrai – net 70,5 proc. Išskirtinis pokytis įvyko moterų mirtingumo priežastyse: jei anksčiau pirminė mirties priežastis buvo išeminė širdies liga, tai 2021 metais COVID-19 tapo pagrindine priežastimi. Šis reiškinys yra naujas ir pabrėžia pandemijos poveikį ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir darbingo amžiaus moterims. Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės bei prevencijos centro duomenys rodo, kad dar prieš pandemiją širdies ligos buvo pagrindinė mirties priežastis moterų tarpe, tačiau koronavirusas atskleidė papildomą socialinį bei psichologinį spaudimą, kuris dar labiau paskatino lėtinių ligų progresavimą ir sunkius COVID-19 atvejus šioje grupėje.
Širdies ir kraujagyslių ligų situacijos pokyčiai pandemijos laikotarpiu
Nors statistika rodo, kad nuo 2015 metų mirtingumas nuo širdies ligų Lietuvoje mažėjo, pastaruoju metu šis rodiklis vėl auga. 2019 metais fiksuotas santykinis kritimas, tačiau 2020-aisiais ir 2021-aisiais mirčių skaičius dėl šių ligų pakilo atitinkamai 9,8 ir 8,8 procento. COVID-19 pandemija susiaurino sveikatos priežiūros galimybes: sutriko diagnostikos ir prevencijos procesai, mažėjo pacientų vizitų pas šeimos gydytojus ir specialistus, todėl daug lėtinių ligų liko neišgydytos arba negydytos tinkamai. Šis faktorius giliai paveikė bendrai mirčių nuo kraujotakos ligų skaičių didėjimą.
Statinų reikšmė ir sveikos gyvensenos svarba
Profesorė J. Čelutkienė atkreipia dėmesį į mokslinius tyrimus, kurie rodo, kad cholesterolio kiekį mažinantys vaistai – statinai – ne tik prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos mažinimo, bet ir apsaugo nuo sunkios COVID-19 ligos eigų. Tyrimai parodė, jog statinų vartotojų rizika susirgti sunkia COVID-19 forma ar mirti buvo sumažėjusi apie 30 proc., o hospitalizacijos trukmė – 39 proc. trumpesnė. Statinai yra laikomi vienais saugiausių ir veiksmingiausių kardiologinių vaistų, turinčių minimalų šalutinį poveikį, todėl jų vartojimo nauda svarbi ne tik širdies ligų prevencijai, bet ir bendros sveikatos stiprinimui pandemijos laikotarpiu.
Prevencinių priemonių reikšmė gyventojų sveikatai
Gera sveikata yra kompleksinių gydymo, prevencijos ir gyvenimo būdo veiksmų rezultatas. Siekiant sumažinti mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių, būtina nuosekliai rūpintis mityba, vengti streso, gyventi fiziškai aktyviai bei atsisakyti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ar nesveika mityba. Reguliarūs vizitai pas šeimos gydytojus arba kardiologus, periodiški būtinų tyrimų atlikimai ir specialistų paskirtų vaistų vartojimas yra kertiniai elementai, suteikiantys galimybę džiaugtis ilgu ir kokybišku gyvenimu. Specialistai ragina gyventojus neignoruoti sveikatos signalų ir aktyviai dalyvauti savo sveikatos gerinime, nes tik tokiu būdu galima ženkliai sumažinti mirčių skaičių šalyje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.