Vis dažniau pacientai į dermatologų konsultacijas ateina jau „pasitikrinę“ simptomus internete ar pasinaudoję dirbtinio intelekto (DI) įrankiais. Kaip atkreipia dėmesį onkodermatologas V. Sidorovas, toks elgesys gali būti klaidinantis ir pavojingas: „Google“ rašė, kad tai alergija“, „dirbtinis intelektas (DI) sako, kad čia spuogas, ir pasiūlė tiesiog pakeisti kremą“ – tokias istorijas dermatologai sako girdintys kasdien.
DI patarimų ribotumas ir rizika delsinti
„Odos ligos dažnai atrodo labai panašiai, tačiau jų priežastys gali būti visiškai skirtingos. Tai, kas vienu atveju yra tik sudirgimas, kitu gali būti rimtos ligos pradžia“, – sako gydytojas. Pacientai, remdamiesi internetu gautais patarimais, mėnesiais užsiima savigyda – keičia kremus, naudoja nereceptinius preparatus ar atidėlioja vizitą pas specialistą. Toks delsimas gali leisti ligai progresuoti ir apsunkinti vėlesnį gydymą.
V. Sidorovas pastebi, kad viena dažniausių klaidų yra manyti, jog nuotrauka ir greitas DI atsakymas prilygsta išsamiai medicininei apžiūrai. Netinkamai parinktos priemonės gali dar labiau pažeisti odos barjerą ir sutrikdyti tolimesnę diagnostiką: „Kartais žmogus mano, kad gydo aknę, nors iš tiesų tai yra rožinė, dermatitas ar net autoimuninės kilmės odos liga. Netinkamai parinktos priemonės gali dar labiau pažeisti odos barjerą ir apsunkinti gydymą“, – aiškina V. Sidorovas.
Kas žinoma apie DI tikslumą
Naujausi tyrimai rodo, kad DI sistemos dermatologijoje turi kintamą jautrumą ir tikslumą. Kai kurios specializuotos programos piktybinius odos pakitimus atpažįsta gana tiksliai – jų jautrumas siekia apie 89 proc., tačiau rezultatų kokybė labai priklauso nuo nuotraukos raiškos, apšvietimo, odos tipo ir paciento medicininės informacijos. Mass General Brigham atliktas tyrimas parodė, kad realiomis sąlygomis, kai trūksta klinikinės informacijos, DI tikslumas ženkliai krenta.
„DI gali būti naudinga papildoma priemonė, tačiau jis negali pakeisti gydytojo apžiūros. Nuotraukoje ne visada matyti svarbūs simptomai, o algoritmai neturi viso žmogaus sveikatos konteksto.
Pavojingiausia, kai žmogus nusiramina gavęs DI atsakymą, kad „čia nieko rimto“, nors iš tikrųjų būtina kuo greičiau kreiptis į specialistą“, – sako V. Sidorovas.
Kada būtina kreiptis pas gydytoją
Gydytojas pabrėžia, kad ypač pavojinga savarankiškai vertinti pigmentinius darinius ar negyjančius odos pažeidimus. „Ankstyva melanoma dažniausiai pasireiškia nauju arba besikeičiančiu apgamu, o epitelinis odos vėžys dažnai atrodo kaip negyjanti žaizdelė ar šašas, kuris nepraeina per 2–4 savaites. Tiek besikeičiantys apgamai, tiek per šį laiką negyjančios odos žaizdos turėtų būti įvertintos gydytojo“, – pabrėžia onkodermatologas. Ankstyva diagnostika žymiai pagerina gydymo sėkmę – ankstyvose stadijose odos vėžys dažnai yra sėkmingai išgydomas.
Praktiniai patarimai
Venkite pasikliauti vien tik socialiniais tinklais ar automatizuotais įrankiais. Reguliariai tikrinkite odą, fotografuokite įtartinus pakitimus esant geram apšvietimui, o pastebėjus naujus arba besikeičiančius darinius – neuždelskite ir kreipkitės į specialistą. Taip pat nepamirškite apsaugos nuo ultravioletinės spinduliuotės: soliarumas, ilgalaikė saulė vidurdienį ir nepakankama apsauga išlieka svarbiausi rizikos veiksniai. „Internete rasta informacija ar DI gali padėti žmogui greičiau pastebėti problemą ir paskatinti kreiptis pagalbos. Tačiau galutinę diagnozę turi nustatyti specialistas“, – sako gydytojas V. Sidorovas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.