Greitas širdies plakimas, permušimai, dusulys net nedidelio fizinio krūvio metu, netolygus ir neritmiškas pulsas yra svarbūs požymiai, įspėjantys apie galimus širdies ritmo sutrikimus. Šie signalai reikalauja rimto dėmesio ir būtinumo kreiptis į gydytoją. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Anestezijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro vadovas, gydytojas anesteziologas reanimatologas Rimantas Bubulis pabrėžia, kad širdies ritmo sutrikimas dažniausiai išsivysto, kai širdies prieširdžiai nustoja ritmiškai veikti, atsiranda vadinamasis prieširdžių virpėjimas. Šios būklės priežastys gali būti įvairios, pradedant nuo įgimtų ir įgytų širdies ligų iki kitų susirgimų ir organizmo būklių.
Širdies ritmo sutrikimų priežastys
Širdies ritmo sutrikimai gali būti sukelti daugelio veiksnių. Viena iš pagrindinių priežasčių yra įgimtos ir įgytos širdies ligos, taip pat ilgalaikė ir negydoma arterinė hipertenzija, be to, svarbų vaidmenį atlieka skydliaukės ligos ir širdies laidžiosios sistemos ypatumai. Taip pat svarbus organizmo elektrolitų disbalansas – tai gali nutikti gausiai prakaituojant arba sunkiai viduriuojant. Be to, širdies ritmo vedlio – sinusinio mazgo nusilpimas – gali lemti širdies ritmo sutrikimus, nes jis atsakingas už reguliarius širdies susitraukimus ir jų dažnį.
R. Bubulis pažymi, kad kartais širdies ritmo sutrikimai gali nepasireikšti jokiais simptomais, todėl žmogus gali jaustis gerai. Tokiu atveju itin svarbi yra profilaktika – reguliarūs sveikatos patikrinimai, kurių metu galima laiku nustatyti paslėptus ritmų sutrikimus, tokius kaip prieširdžių virpėjimas, net jei pacientas nejaučia jokių nusiskundimų.
Kaip gydomas širdies ritmo sutrikimas?
Gydymo taktika nustatoma individualiai, priklausomai nuo paciento būklės, ir ją sprendžia kardiologas. Dažnai skiriami vaistai, kurie mažina širdies pulsą arba veikia kraujo krešėjimą – naujos kartos peroraliniai antikoaguliantai arba tradicinis varfarinas. Svarbu griežtai laikytis gydytojo nurodymų, ypač kai vartojami naujieji antikoaguliantai, kuriems nereikia nuolatinės krešėjimo kontrolės.
Tuo tarpu vartojant varfariną, būtini reguliarūs krešėjimo rodiklių tyrimai, todėl nuolatinė gydytojo priežiūra yra būtina.
Į ypatingus atvejus patenka ritmų sutrikimai, kurių nepavyksta suvaldyti medikamentais. Tokiais atvejais atliekama elektroimpulso terapija – elektrošokas, kuris padeda greitai atstatyti normalią širdies veiklą. Ši procedūra taikoma skubiai, kai reikia neatidėliotinai pagerinti paciento būklę arba kai būklė diagnozuojama anksti ir nuo jos pradžios praėjo ne daugiau kaip dvi paros. Be to, prieš elektrošoką neretai pacientas gydomas antikoaguliantais, o procedūra atliekama tik tuomet, kai įsitikinama, kad širdies kamerose nėra trombų, kurie galėtų sukelti komplikacijas.
Taip pat svarbu pažymėti, kad atstatytas širdies ritmas gali išlikti labai skirtingą laiką – nuo kelių minučių iki viso gyvenimo, priklausomai nuo gydymo efektyvumo ir paciento organizmo savybių.
Gresiančios rizikos ir pavojai
Rimantas Bubulis įspėja, kad kai kurie pacientai, žinodami diagnozę ir patyrę gydymą, mano, jog ritmą gali atkurti savarankiškai vartodami vaistus. Tačiau savigyda yra itin pavojinga. Delsimas gydytis arba nevykdant gydytojo rekomendacijų gali sukelti rimtų komplikacijų.
Vienas iš didžiausių pavojų – trombų susidarymas kairiajame prieširdyje dėl sulėtėjusios kraujo tėkmės. Šie trombai gali atitrūkti, patekti į kraujotaką ir užkemšti svarbias kraujagysles, sukeldami miokardo infarktą, insultą arba organų kraujotakos sutrikimus, kurie gali būti mirtini arba lemti ilgalaikius sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, galūnių gangreną ar žarnyno kraujotakos sutrikimus.
Be to, ilgalaikis neritmiškas ir dažnas širdies plakimas neigiamai veikia širdies raumenį, sukelia jo silpnumą ir gali lemti aritmogeninę kardiomiopatiją – lėtinę progresuojančią ligą, kuri sukelia širdies raumens degeneraciją bei veiklos sutrikimą.
Profilaktika ir skubi pagalba
Norint išvengti rimtų širdies ritmo sutrikimų pasekmių, svarbu atkreipti dėmesį į būdingus simptomus ir nedelsti kreiptis į gydytoją. Net jei nusiskundimų nėra, reikia reguliariai atlikti sveikatos patikras, ypač jei yra rizikos veiksnių, tokių kaip hipertenzija ar kitos širdies ligos. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali išgelbėti gyvybę ir užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms.
Apibendrinant, širdies ritmo sutrikimų ignoravimas gali turėti pražūtingų pasekmių, todėl būtina žinoti jų požymius, rizikos faktorius, gydymo galimybes bei laikytis gydytojų rekomendacijų, kad išlaikytume sveiką ir tinkamą širdies darbą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.