Padidėjęs prakaitavimas ir intensyvesnis jo kvapas daugeliui sukelia nepatogumų ir neretai priverčia ieškoti greitų sprendimų – stipresnių dezodorantų ar kosmetinių procedūrų. Tačiau prof. Džilda Veličkienė įspėja, kad staigūs prakaitavimo pokyčiai, naktinis prakaitavimas ar nenatūralus kvapas gali būti rimtas signalas apie organizmo sutrikimus, kurių nepašalins vien tik higienos priemonės.
Kodėl prakaituojame?
Prakaitavimas yra natūrali organizmo termoreguliacijos dalis, bet kartu atlikti ir kitas funkcijas: medžiagų šalinimą, odos barjero palaikymą bei feromoninę komunikaciją. Intesyvus prakaitavimas ir kvapas priklauso nuo genetikos, odos mikrobiotos, mitybos, drabužių medžiagų bei aplinkos.
„Prakaito liaukų mūsų organizme yra keli milijonai ir jos būna kelių rūšių. Vienos liaukos išsidėsčiusios visame kūne ir labiausiai atsakingos už termoreguliaciją.
Šių liaukų prakaitas sudarytas iš vandens, elektrolitų ir dažniausiai yra bekvapis, prakaitavimas suintensyvėja esant karštai aplinkai arba intensyviau sportuojant, kad organizmas greičiau atvėstų, neperkaistumėme.
Šių liaukų išskiriamas prakaitas įgauna kvapą, kai prakaitas susimaišo su žmogaus odos mikroflora, kuri yra individuali kiekvienam žmogui arba jei prakaitas išsiskiria mažai ventiliuojamose vietose (pvz. pažastys, įvairios kūno raukšlės, esant nutukimui).
Kitos prakaito liaukos lokalizuojasi tik tam tikrose vietose, pvz. kirkšnyse, pažastyse, veide, ant lytinių organų ir jų išskiriamo prakaito sudėtis nebėra tik vanduo ir tam tikri elektrolitai, bet dažniausiai kartu būna išskiriamos tam tikros medžiagos, tokios kaip lipidai, baltymai.
Ir vėl – kai prakaitą veikia ant žmogaus kūno esantys mikroorganizmai, kurie skaido išskiriamas medžiagas, prakaitas gali įgauti tam tikrą specifinį kvapą“, – komentavo prof. D.Veličkienė. Kartu ji pridūrė, kad šių liaukų veikimui įtakos turi lytiniai hormonai, emociniai dirgikliai, bet ne aplinkos temperatūra.
Kada reikėtų sunerimti?
Sunerimti verta, jei prakaitavimo pobūdis staiga pasikeičia: intensyvėja be aiškios priežasties, atsiranda naktinis prakaitavimas arba keičiasi jo kvapas. Tokie simptomai gali būti susiję su hormoniniais sutrikimais, infekcijomis, onkologinėmis ar neurologinėmis ligomis, taip pat vaistų poveikiu.
Lokalus prakaitavimas (pvz., rankų delnai) dažnai siejamas su emocine reakcija ir gali būti gydomas psichoterapija, meditacija ar elgesio metodais. Priešingai, profuzinis, generalizuotas prakaitavimas gali rodyti sisteminę ligą ir reikalauti plataus diagnostinio tyrimo.
Kaip vyksta diagnostika ir gydymas?
„Mes vertiname simptomų visumą, tai reiškia, kad vertiname ir kitus kartu su padidėjusiu prakaitavimu esančius simptomus ir pagal tai matome, kuri liga labiausiai tikėtina. Į tai atsižvelgdami atliekame reikalingus tyrimus ligos diagnostikai.
Dažnai pacientai prašo ištirti kortizolio koncentraciją, nes jie patiria stresą, bet ir taip yra žinoma, kad patiriant lėtinį stresą arba esant labai dideliam nerviniam jautrumui, kortizolio kiekis bus didesnis. Mes, jeigu neįtariame endokrininės ligos, streso hormonų lygio netiriame.
Mes tyrimus atliekame šita linkme tik tada, jeigu yra įtarimas, kad, nepriklausomai nuo streso lygmens, organizmas gamina per daug vienokio ar kitokio hormono, tarp jų ir kortizolio, tai tada mes atliekame specifinius tyrimus, kad tas ligas atmestume“, – pabrėžė prof. D. Veličkienė.
Gydymas parenkamas pagal pagrindinę priežastį: infekcijos, endokrininės ligos ar kitų sutrikimų gydymas dažnai normalizuoja prakaitavimą. Esant pirminiai hiperhidrozei, kai nėra sisteminės ligos, vietiniai metodai (stiprūs antiperspirantai, botulino toksinas) gali pagerinti būklę; botulino injekcijų efektas trunka 4–6 mėnesius ir jas reikia kartoti.
„Todėl aš vis tiek būčiau linkusi kalbėti apie tai, kad jeigu prakaitavimas yra konkrečios ligos simptomas, didžiausią dėmesį reikėtų skirti būtent tos ligos gydymui. O botulino injekcijos labiau gali būti taikomos kai yra fiziologinis, įprastas prakaitavimas, bet žmogus jaučia, kad tas prakaitavimas jam yra per intensyvus“, – patarė profesorė.
„Visais atvejais reikėtų į tai kreipti dėmesį ir pagalvoti, kad tai gali būti ir kitos ligos, rimtos ligos pirmas signalas“, – dėmesį atkreipė profesorė. Be medicininės priežiūros svarbi ir gyvenimo būdo korekcija: mityba, hidratacija, streso valdymas bei tinkami drabužiai ir higienos priemonės padeda sumažinti diskomfortą, bet ne visuomet išsprendžia priežastį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.