Pasaulinės širdies federacijos iniciatyva rugsėjo 29 d. minima Pasaulinė širdies diena, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į širdies ir kraujagyslių ligų keliamą grėsmę bei skatinti sveikesnį gyvenimo būdą. Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi pasaulyje, kasmet nusinešdamos apie 17,5 mln. žmonių gyvybių. Lietuvoje situacija taip pat nėra gera: 2017 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė visų mirusiųjų – net 56,1 proc. Šios ligos itin aktualios yra tarp aktyvaus amžiaus žmonių nuo 16 iki 64 metų, kur pagrindinė mirties priežastis yra lėtinė išeminė širdies liga.
Trijų paprastų taisyklių svarba širdies sveikatai
Pasaulinė širdies federacija ragina priimti tris svarbius pažadus – maitintis sveikiau, būti fiziškai aktyvesniems ir atsisakyti rūkymo. Tai ne tik individualūs sprendimai, bet ir svarbus indėlis į bendrą visuomenės sveikatą. Sveikatos specialistai ragina aktyviai įsitraukti į šių principų puoselėjimą, o sprendimų priėmėjai kviečiami užtikrinti neinfekcinių ligų prevencijos priemonių įgyvendinimą.
Fizinis aktyvumas – pirmoji prevencijos priemonė
Reguliarus fizinis aktyvumas, trunkantis bent 30 minučių per dieną, leidžia sumažinti riziką susirgti širdies infarktu ar patirti insultą. Kasdieniai įpročiai, tokie kaip vaikščiojimas laiptais vietoje lifto, kelionė pėstute arba dviračiu, žaidimai su vaikais ir net namų ūkio darbai, yra puikus būdas širdies stiprinimui. Be to, fizinis aktyvumas padeda sumažinti stresą ir kontroliuoti svorį, kurie taip pat yra svarbūs faktoriai kovojant su širdies ligomis.
Subalansuota mityba – sveikos širdies pagrindas
Mitybos įpročiai tiesiogiai veikia širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Patartina valgyti daug šviežių vaisių, daržovių, įvairių grūdų produktų, liesos mėsos bei žuvies. Taip pat svarbu riboti sočiųjų riebalų, druskos ir perdirbtų maisto produktų suvartojimą. Alkoholio kiekio sumažinimas arba visiškas atsisakymas taip pat prisideda prie bendros širdies sveikatos gerinimo. Reikėtų neužmiršti ir pakankamo vandens vartojimo, kuris padeda organizmui tinkamai funkcionuoti.
Gyvenimas be tabako – rizikos mažinimas per pusę
Rūkymo atsisakymas ženkliai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Net per vienerius metus po metimo ši rizika sumažėja per pusę. Be to, reikėtų vengti ir pasyvaus rūkymo, nes buvimas užterštoje aplinkoje didina širdies infarkto bei kitų komplikacijų tikimybę. Šiuo atžvilgiu svarbi aplinkos švara bei palaikymas šeimos ir draugų rengiamuose netoksiškuose renginiuose.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad Lietuvoje veikia specialios sveikatos stiprinimo programos, skirtos asmenims, priklausantiems širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos grupėms. Šiose programose dalyvaujantieji gauna išsamią informaciją apie rizikos veiksnius, mokosi efektyviai valdyti stresą, keisti mitybos bei fizinio aktyvumo įpročius ir taip stiprinti savo sveikatą. Programa yra nemokama, o norint ja pasinaudoti, reikia kreiptis į šeimos gydytoją arba savivaldybės visuomenės sveikatos biurą.
Apibendrinant, trys pagrindiniai paprasti žingsniai – reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba ir gyvenimas be tabako – gali ženkliai sumažinti širdies ligų bei insulto riziką. Šie pokyčiai gerina ne tik sveikatos būklę, bet ir gyvenimo kokybę, o svarbiausia, tai yra geras pavyzdys jaunajai kartai bei indėlis į visuomenės gerovę.

Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.




