Šaltuoju metų laiku susirūpinimas vėjaraupiais išauga – ši itin užkrečiama liga dažniausiai siejama su vaikais, tačiau Nacionalinis visuomenės sveikatos centras aiškiai primena, kad vėjaraupiai nėra vien tik vaikų liga. Varicella zoster virusas, sukeliantis šią infekciją, suaugusiesiems gali kelti rimtų sveikatos komplikacijų, todėl svarbu ne tik žinoti apie ligos eigą, bet ir prevencijos galimybes.
Vėjaraupiai pasireiškia būdingu niežtinčiu bėrimu, kuris pradeda plisti nuo veido, krūtinės ir nugaros, o vėliau dengia visą kūną. Užsikrėtusieji dažnai turi nuo 250 iki 500 mažų, skysčiu užpildytų pūslelių. Šių odos bėrimų atsiradimas paprastai seka po kelių dienų nuo bendrų ligos simptomų atsiradimo – karščiavimo, silpnumo, galvos skausmo ar apetito praradimo. Nėra mažesnė ir tikimybė užsikrėsti, nes virusas sklinda oro-lašeliniu būdu – žmogui čiaudint, kosint ar net kalbant.
Vienas pavojingiausių aspektų yra viruso plitimas dar iki bėrimo atsiradimo – sergantis žmogus gali užkrėsti aplinkinius jau 1–2 dienas prieš pirmuosius simptomus. Užkrečiamasis laikotarpis tęsiasi tol, kol bėrimas visiškai neapdžiūna ir neatsidengia šašais, tai trunka maždaug savaitę.
Rimtos komplikacijos ir šios ligos svarba suaugusiųjų sveikatai
Nors vėjaraupiai dažniausiai yra lengva liga vaikams, suaugusiesiems ir rizikos grupėms ši infekcija gali sukelti sunkias komplikacijas. Tai ypač pasakytina apie kūdikius, paauglius, suaugusius, nėščias moteris bei asmenis, turinčius nusilpusį imunitetą dėl įvairių ligų ar gydymo – pavyzdžiui, sergančius ŽIV/AIDS, gydomus chemoterapija ar vartojančius imunosupresinius vaistus.
Neatidžiai gydomi, vėjaraupiai sukelia ne tik odos bakterines infekcijas ir poodžio uždegimus, bet ir pavojingesnes būkles, tokias kaip pneumonija, smegenų uždegimas ar sepsis. Šios komplikacijos gali kelti grėsmę gyvybei, tad prevencija yra itin svarbi.
Virusas, kuris neišnyksta: juostinė pūslelinė ir jos ryšys su vėjaraupiais
Persirgus vėjaraupiais, daugeliui susidaro ilgalaikis imunitetas nuo pakartotinio užsikrėtimo. Tačiau virusas, sukėlęs ligą, išlieka miego būsenos būsenoje nugaros smegenų mazguose visą gyvenimą. Susilpnėjus organizmo imunitetui, virusas gali išnykti iš pasyvios stadijos ir sukelti naują ligos formą – juostinę pūslelinę.
Ši virusinė infekcija pasireiškia skausmingu raudonų pūslelių bėrimu ribotoje kūno zonoje, dažniausiai nervų įnervuojamoje vietoje. Juostinė pūslelinė dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi dėl įvairių priežasčių, tokių kaip stresas ar persišaldymas. Svarbu paminėti, kad asmenys, kurie nėra sirgę vėjaraupiais arba nesiskiepiję šiai ligai, gali juostinės pūslelinės metu užsikrėsti vėjaraupiais.
Vakcinacija – geriausia apsauga nuo vėjaraupių ir juostinės pūslelinės
Dėl galimų ligos komplikacijų, sunkių komplikacijų rizikos bei juostinės pūslelinės keliamo diskomforto ir socialinių nepatogumų rekomenduojama taikyti efektyviausias prevencines priemones – vakcinaciją. Vėjaraupių vakcina yra saugus ir efektyvus būdas sumažinti ligos atvejų skaičių, o jei liga vis dėlto pasireiškia po vakcinos, jos eiga dažniausiai būna lengvesnė ir trumpesnė.
Vakcinacijos schema dažniausiai apima dvi dozes, o Lietuvoje skiepijimas vykdomas už savo lėšas. Skiepytis rekomenduojama visiems nuo 9 mėnesių amžiaus asmenims, kurie nėra sirgę vėjaraupiais. Tačiau nėščiosioms vakcina nėra skiriama dėl galimų kontraindikacijų. Prieš pradedant skiepytis, rekomenduojama pasitarti su gydytoju, kad būtų įvertintos individualios aplinkybės.
Vakcinos nauda yra ne tik asmeninė apsauga nuo virusinės infekcijos, bet ir socialinė nauda – mažesnis sergamumas reiškia mažesnį ligos plitimą visuomenėje, nelankomų ugdymo įstaigų dėl ligos mažėjimą bei mažiau praleistų darbo dienų.
Apibendrinant, vakcinacija nuo vėjaraupių yra svarbi ne tik dėl šios ligos tiesioginių padarinių, bet ir dėl jos teikiamos papildomos apsaugos nuo juostinės pūslelinės, kuri dažnai sukelia nemalonius simptomus bei ilgalaikį diskomfortą. Todėl tinkamas laikas pasirūpinti savo sveikata yra dabar, ypač šaltuoju sezonu, kai vėjaraupiai paplitę įvairiose amžiaus grupėse.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.