Kovas Lietuvoje yra skirtas storosios žarnos vėžio žinomumo didinimui. Ši onkologinė liga, užimanti trečią vietą pagal sergamumą ir antrą pagal mirtingumą pasaulyje, kasmet nusineša apie 900 Lietuvos gyventojų gyvybių. Dėl to itin svarbu ankstyva prevencinė patikra, leidžianti užkirsti kelią ligai arba aptikti ją ankstyvoje stadijoje. Ankstyvas storosios žarnos vėžio nustatymas ženkliai pagerina gydymo efektyvumą bei pacientų išgyvenamumą.
Prevencinė patikra – gyvybiškai svarbi
Dauguma storosios žarnos vėžio atvejų nustatomi vyresniems nei 50 metų žmonėms. Lietuvoje Sveikatos apsaugos sistema skatina šios amžiaus grupės gyventojus kas dvejus metus nemokamai tikrintis pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą. Patikra prasideda nuo paprasto ir neinvazinio slapto kraujavimo išmatose testo, kurį skiria šeimos gydytojas. Jeigu testas yra teigiamas – tai nėra garantija turėti vėžį, bet signalas pasitelkti išsamesnius tyrimus, tokius kaip kolonoskopija ir biopsija.
Žema dalyvavimo prevencijoje statistika
Valstybinės ligonių kasos duomenys rodo, kad dalyvavimas šioje prevencinėje programoje vis dar nėra pakankamas – tik apie 46 proc. kviečiamų gyventojų atlieka slapto kraujavimo testą. Tai reiškia, kad daugiau nei pusė asmenų, kurie turėtų pasitikrinti, nepasinaudoja šiomis nemokamomis galimybėmis. Toks dalyvavimo procentas yra nerimą keliantis faktas, nes prevencinės patikros nauda priklauso nuo gyventojų įsitraukimo ir atsakingumo.
VLK patarėja Jurgita Grigarienė pabrėžia: „Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta žmonėms, kuri yra didžiausia rizika susirgti. Patikra pagal programą padeda ligą nustatyti anksti – dar tada, kai žmogus nejaučia jokių simptomų. Ji nieko nekainuoja, o testui tereikia vos kelių minučių, kurios ateityje gali būti labai reikšmingos.“
Baimes ir dvejones reikėtų įveikti
Vienas iš veiksnių, trukdančių žmonėms pasinaudoti patikros galimybe, yra baimė sužinoti blogas žinias. Tačiau svarbu suprasti, kad laiku atlikta patikra suteikia reikalingą aiškumą – jeigu liga nustatoma anksti, galima pasirinkti efektyvesnį gydymą ir užkirsti kelią pavojingoms komplikacijoms.
Net jeigu testas rodo teigiamą rezultatą, realiai apie 87 proc. tiriamųjų tolimesni tyrimai neparodo sunkesnių pakitimų.
Vis dėlto tik pusė pacientų, kuriems buvo nustatytas teigiamas kraujavimo testas, pasinaudoja galimybe atlikti išsamesnę kolonoskopiją. Tai reiškia, kad dalis žmonių praleidžia galimybę anksti nustatyti ligą ar pašalinti ikivėžinius pakitimus. Ligoninėje praktikoje dažniausiai pasitaiko nepiktybiniai dariniai, kuriuos pašalinus galima efektyviai užkirsti kelią vėžio vystymuisi.
Kaip pasinaudoti prevencijos galimybėmis?
Norint dalyvauti prevencinėje programoje, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio. Programa skirta 50–74 metų gyventojams, tačiau net jei žmogus yra jaunesnis, tačiau jaučia simptomus, verta nedelsti ir pasitarti su gydytoju. Visi reikalingi tyrimai apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Lietuvoje taikoma dar keturios papildomos nemokamos ligų prevencijos programos, skirtos krūties, gimdos kaklelio, prostatos vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų ankstyvai diagnostikai. Šių programų finansavimas kasmet didėja – 2026 metais planuojama naudoti virš 59 milijonų eurų.
Valstybė sudaro visas sąlygas gyventojams rūpintis savo sveikata nemokamai, tačiau sprendimas ir atsakomybė, ar ja pasinaudoti, priklauso pačiam žmogui. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo didesnė tikimybė sėkmingai ją gydyti. Todėl labai svarbu, kad kiekvienas, pasiekęs rekomenduojamą amžių, domėtųsi galimybėmis ir nepraleistų svarbios patikros.
Jurgita Grigarienė ragina: „Kviečiame gyventojus neatidėlioti patikros, nes tai gali būti lemtinga gyvybei, naudotis prevencinėmis programomis ir rūpintis savo sveikata.“
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.