Pastaruoju metu gydytojai pastebi, kad vis daugiau jaunesnio amžiaus vyrų kreipiasi dėl urologinių nusiskundimų. Dažniausiai skundžiamasi maudimu ar nenusakomu skausmu dubens srityje, o priežasčių spektras gali būti platesnis nei daugelis įsivaizduoja. Viena iš pagrindinių priežasčių siejama su sėdimu darbu ir ilgalaikiu mažo fizinio aktyvumo lygiu, dėl ko dubenyje susidaro veninis sąstovis.
Sėdėjimo poveikis prostatai ir dubens pojūčiams
Dirbant sėdimą darbą veninė kraujotaka dubens srityje gali sutrikti: arterinis kraujo pritekėjimas išlieka, tačiau venomis atitekėjęs kraujas nebeišeina, formuojant sąstovį. Dėl to susidaro kraujo aprūpinimo ir drenažo sutrikimai, kurie ilgainiui gali lemti lėtinius uždegimus ar skausmų sindromus. Kaip pažymi klinikų urologas Martynas Manikas, „Prostata yra viena iš labiausiai krauju aprūpinamas organas vyrų organizme. Esant veniniam sąstoviui, susiformuoja kraujo aprūpinimo nepakankamumas, kuris tampa prostatos susirgimo priežastimi. Dažniausiai tokius susirgimus palydi nenusakomas skausmas dubenyje, maudimas. Tačiau šias problemas galima spręsti padidinus fizinį aktyvumą“, – aiškina gydytojas. Tokie simptomai kartais priskiriami ketvirtajai prostatito rūšiai – lėtiniam dubens skausmo sindromui.
Profilaktika: kada kreiptis ir ką tirti
Svarbu neignoruoti simptomų ir neatidėlioti vizito pas gydytoją. Ankstyva diagnostika ypač reikšminga, kai kalbama apie priešinės liaukos (prostatos) onkologines ligas. „Prieš keliolika metų vyrai kreipdavosi tik esant kritinėms situacijoms, kai gydytojai jau būdavo bejėgiai, nes dažnu atveju liga būdavo pernelyg pažengusi. Urologinius tyrimus rekomenduojama atlikti kas metus. Ankstyvoji priešinės liaukos vėžio diagnostika Lietuvoje privalomai atliekama kas dvejus metus, didžiausio vyrų susirgimo rizikos laikotarpiu, jiems esant 50 – 69 metų amžiaus.
Ankstyvoji diagnostika leidžia laiku aptikti vėžines ląsteles. Kraujo tyrimą, kuris ir parodo prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje, atlieka šeimos gydytojas.
Normalus rodmuo neturėtų viršyti 3 ng/ml. Kitu atveju suteikiamas siuntimas pas urologą. Laiku pastebėjus ligą, yra didelė tikimybė ja išgydyti“, – teigia gydytojas.
Urodinaminiai tyrimai ir jų nauda
Norint objektyvinti paciento pojūčius atliekami specializuoti tyrimai. „Neaiškiems atvejams tirti pasitelkiami urodinaminiai tyrimai. Tai itin reta paslauga Lietuvoje, kurią teikia tik kelios gydymo įstaigos. Šių funkcinių tyrimų dėka nustatomas šlapimo pūslės sugebėjimas kaupti, laikyti ir pašalinti šlapimą. Tyrimai padeda įvertinti šlapimo pūslės, šlapimo rauko, dubens funkcinę būklę, nustatyti, ar problemos kyla dėl prostatos, šlapimo pūslės, ar dėl susilpnėjusios raumens veiklos, šlaplės susiaurėjimo, o gal kitų priežasčių“, – apie urodinaminių tyrimų naudą pasakoja M. Manikas. Urodinaminiai tyrimai trunka trumpai ir dažnai atliekami ambulatoriškai: „Urodinaminiai tyrimai trunka iki 30 min., rezultatai gaunami iš karto, o išanalizuojami jau po keleto dienų. Tyrimai skirstomi į invazinius ir neinvazinius. Neinvazinis urofloumetrijos tyrimas parodo šlapinimosi greitį ir kokybinę išraišką. Cistometrija padeda nustatyti tikslią šlapimo pūslės funkcinę būklę ir įvertinti – ar tai jos sutrikimas, sąlygotas neurologinės priežasties. Profilometrija atskleidžia šlapimo pūslės rauko (sfinkerio) būklę“, – tyrimus apžvelgia specialistas.
Praktikoje naudinga derinti prevencines priemones: reguliari fizinė veikla, pertraukos sėdint, ergonomiškas darbo vietos pritaikymas, tinkama higiena ir laiku atliekami profilaktiniai tyrimai. Pastebėjus nuolatinį diskomfortą dubens srityje ar pokyčius šlapinimosi įpročiuose, verta nedelsti ir kreiptis į urologą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.