Europos vartotojų organizacijos atlikta apklausa 11 Europos Sąjungos šalių atskleidė, kad Lietuvos gyventojai yra mažiausiai linkę keisti savo mitybos įpročius, siekdami tvarumo ir geresnės sveikatos. Šis faktas stebina, nes Lietuvoje vis dar dominuoja kiaulienos vartojimas, nors paukštienos populiarumas ir jos naudą sveikatai patvirtinantys moksliniai duomenys pirmauja tiek Europoje, tiek pasaulyje – tačiau lietuvius keisti įpročius stabdo ne kaina, o gilus užsispyrimas ir abejingumas tvaresniems gyvenimo pasirinkimams.
Neįvertina savo pasirinkimų poveikio
Apklausos duomenys rodo, kad dauguma ES šalių gyventojų, tarp jų ir lietuviai, nėra įsitikinę, jog jų mitybos pasirinkimai turi didelę įtaką aplinkai. Netgi mažiau nei 10 proc. respondentų pripažįsta, kad individualūs mitybos įpročiai svarbūs kovojant su klimato kaita. Tai ypač svarbu žinoti, nes maisto pramonė išmeta apie 26 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios prisideda prie klimato pokyčių ir biologinės įvairovės nykimo.
Mėsos rūšių auginimas skiriasi savo poveikiu aplinkai: jautienos gamyba išskiria apie 100 kg anglies dvideginio ekvivalentų kilogramui mėsos, avienos ir ožkienos – apie 40 kg, kiaulienos – 12 kg, o vištienos „kaina“ aplinkai yra mažiausia – tik apie 10 kg už kilogramą. Tai reiškia, kad mitybos pasirinkimai daro tiesioginį poveikį planetos būklei ir klimato kaitos mastui.
Lietuvių požiūris į sveiką mitybą – žodžiai ir veiksmai nesutampa
Nors apklausos rezultatai rodo, kad lietuviai labiau nei vidutinis Europos gyventojas rūpinasi maisto maistingumu ir sveikata, šis rūpestis neretai lieka tik žodžiais. Medicinos specialistai įspėja, kad daugelyje turtingųjų šalių mėsos suvartojama 2-3 kartus daugiau nei rekomenduojama sveikai, subalansuotai mitybai. Lietuvoje vidutinis raudonos mėsos suvartojimas yra apie 52,6 kg per metus, kai rekomendacijos siekia 18-26 kg.
Dietologas, Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Stukas paaiškina: „Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad raudonos mėsos vartojimas didina storosios žarnos vėžio riziką.
Dėl to Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijos riboja raudonos mėsos vartojimą iki 80 gramų per dieną, kas yra maždaug trijų degtukų dėžučių dydžio gabalėlis.“ Kitos šalys dar griežčiau riboja raudonos mėsos vartojimą, pavyzdžiui, Graikijoje rekomenduojama per savaitę suvartoti ne daugiau nei 120-150 gramų raudonos mėsos, arba apie 6-8 kg per metus.
Užsispyrimas ir abejingumas – pagrindinės kliūtys tvaresniems mitybos įpročiams
Lietuvių nenoras keisti mitybą yra susijęs ne tiek su finansinėmis galimybėmis, kiek su užsispyrimu ir abejingumu tvarumo tikslams. Panašiai mąsto ir Belgijos, Slovakijos bei Nyderlandų gyventojai. Tokia mentaliteto ypatybė kelia iššūkių siekiant visuomenės sveikatos gerinimo ir klimato kaitos stabdymo tikslų. Visuomenės švietimas apie mitybos poveikį sveikatai ir aplinkai turėtų būti nuosekliai stiprinamas ir orientuotas į pasirengimą pokyčiams.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienas žmogus savo mitybos pasirinkimais gali prisidėti prie klimato kaitos stabdymo ir pagerinti savo sveikatą. Mažinant raudonos mėsos vartojimą, renkantis paukštieną ar augalinės kilmės maistą, mažėja ne tik šiltnamio dujų emisija, bet ir rizika susirgti kai kuriomis lėtinėmis ligomis.
Apibendrinimas
Lietuva išsiskiria Europos Sąjungos šalyse kaip viena iš valstybių, kur gyventojų požiūris į mitybos pokyčius yra itin konservatyvus ir užsispyręs. Tai reiškia, kad nepakanka vien tik siūlyti sveikatai naudingus patarimus; būtina keisti požiūrį ir skatinti sąmoningumą tiek dėl asmeninės sveikatos, tiek dėl globalių klimato kaitos iššūkių. Tik bendromis pastangomis galima pasiekti, kad tvarumas ir subalansuota, sveika mityba taptų ne tik žodžiais, bet ir kasdienybės dalimi.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.