Šizofrenija yra sudėtinga ir ilgalaikė psichikos liga, paveikianti maždaug vieną procentą Lietuvos gyventojų, kaip ir kitose šalyse. Gydytojas psichiatras Mindaugas Šablevičius pažymi, kad ši diagnozė neturėtų būti suvokiama kaip žmogaus neveiksnumo garantas ar privaloma socialinė atskirtis. Remdamasis ilgamete, daugiau nei penkiolikos metų, praktika, specialistas išryškina, kad net ketvirtadalis pacientų gali gyventi gana visavertį ir produktyvų gyvenimą. Įkvepiantis pavyzdys – garsusis matematikas Johnas Forbes’as Nashas, kuris sergdamas šizofrenija pelnė Nobelio premiją ekonomikos srityje. Jo gyvenimo istorija atspindėta filme „Nuostabus protas“, o 1958 metais žurnalas „Fortune“ jį pripažino gabiausiu savo kartos mokslininku.
Ligos požymiai ir diagnozavimo iššūkiai
Psichiatras M. Šablevičius išskiria tris pagrindines šizofrenijos simptomų grupes: pozityviuosius, negatyviuosius ir kognityvinius. Pozityvieji simptomai apima psichikos reiškinius, kurie žmogui atrodo svetimi, pavyzdžiui, kliedesius ar haliucinacijas. Pacientas gali jausti, jog yra persekiojamas ar patiria nepaaiškinamus kūno pojūčius.
Negatyvūs simptomai pasireiškia emociniu atsiribojimu, empatijos praradimu bei sunkumais suprantant aplinkinių jausmus. Tai gali lemti tolimesnę socialinę izoliaciją ir sunkumus bendraujant. Kognityviniai simptomai paveikia mąstymo funkcijas – kyla kalbos nenuoseklumas, dėmesio sutrikimai, orientacijos ir aplinkos suvokimo pokyčiai. Dažnai šizofrenijos požymiai būna įvairių simptomų deriniai, todėl ligos atpažinimas pradiniame etape dažnai yra komplikuotas ir reikalauja nuodugnių specialistų tyrimų.
Ši lėtinė psichikos liga paprastai vystosi palaipsniui, o pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia paauglystėje. Šiame amžiuje jauni žmonės dažnai vengia kreiptis į gydytojus dėl klaidingo gėdos ar nesupratimo, todėl diagnozė dažnai uždėta tik sulaukus 20–30 metų, kai simptomai tampa ryškesni. Tai apsunkina ankstyvą gydymą ir daro didelį iššūkį visuomenės sveikatos sistemoms.
Gydymas ir socialinė integracija
M. Šablevičius pabrėžia, kad sergantys šizofrenija gali gyventi produktyvų ir pilnavertį gyvenimą, įgyti išsilavinimą, savo šeimas ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Vis dėlto, esant sunkesnėms ligos formoms, kai jos eiga yra nepertraukiama, būtina nuolatinė priežiūra ir parama iš artimųjų ar valstybės pusės.
Lietuvoje dažniausiai taikomas medikamentinis gydymas, kuris, pasak specialisto, yra analogiškas Vakarų šalių standartams. Tačiau psichoterapijos ir artimųjų konsultavimo srityse dar yra kur tobulėti. Ypač svarbi yra sergančiųjų socialinė integracija – visuomenės požiūris ir palaikymas gali žymiai pagerinti ligonių gyvenimo kokybę. Integracijos procese svarbu sudaryti palankias emocines ir socialines aplinkas tiek gydymo įstaigose, tiek kasdieniniame gyvenime.
Psichiatrijos paslaugų tobulinimo poreikis
Pasak gydytojo, Lietuvoje reikėtų didesnio dėmesio ir investicijų psichiatrijos sričiai. Nors mūsų psichiatrijos paslaugų organizavimas yra geresnis už kai kurių posovietinio bloko šalių lygį, tačiau lyginant su pažangiausiomis Vakarų valstybėmis, pavyzdžiui, Skandinavijos šalimis, mūsų sistema dar turi daug trūkumų. Lietuvos visuomenė išlieka tarp Europos lyderių pagal savižudybių skaičių ir priklausomybes, o tai rodo didžiulius iššūkius psichikos sveikatos srityje.
Ypatingą dėmesį reiktų skirti psichiatrijos stacionaro paslaugų gerinimui ir „Pirmosios psichozės“ skyrių plėtrai, kur pacientams ir jų šeimoms būtų suteikiama tinkama pagalba ir palaikymas diagnozės nustatymo pradžioje. Tokie centrai padėtų mažinti psichikos sutrikimų stigmatizaciją ir skatintų ankstyvą ir veiksmingą gydymą.
Savižudybių problema ir visuomenės švietimas
M. Šablevičius atkreipia dėmesį, kad savižudybės yra dažna problema tarp sergančių šizofrenija ir kitais psichikos sutrikimais. Daugeliu atvejų priežastis yra ne silpnumas, o prarasta viltis pagerinti savo situaciją. Visuomenės požiūris dažnai klaidingai vertina savižudybę kaip silpnumo ženklą, nors iš tikrųjų tai yra kompleksiškas psichologinis fenomenas, kuriame didelę įtaką turi ir priklausomybės, pavyzdžiui, nesaikingas alkoholio vartojimas.
Švietimas ir viešoji informacija turi keisti šį supratimą, mažinti stigmatizaciją ir skatinti žmones ieškoti pagalbos laiku. Tik taip galima sumažinti savižudybių skaičių ir pagerinti psichikos sveikatos priežiūros kokybę šalyje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.