Europos Sąjungos gyventojų elektroninių cigarečių vartojimo statistika atskleidžia įdomias tendencijas, kuriose Lietuva išsiskiria savo pozicija. Remiantis Eurobarometro tyrimu, Lietuvoje elektronines cigaretes naudoja net 8 proc. gyventojų, kas mūsų šaliai suteikia antrą vietą tarp ES valstybių. Pirmoje vietoje yra Estija, kur tokį gaminį renkasi 9 proc. gyventojų, o trečioje – Prancūzija, kur vartotojų dalis siekia 7 proc. Tai rodo, kad elektroninių cigarečių naudojimas vis labiau įgauna pagreitį ir kelia susirūpinimą sveikatos ir visuomenės politikos srityse.
Svarbu pažymėti, kad Lietuvoje sparčiai didėja ne tik elektroninių cigarečių, bet ir kaitinamojo tabako vartojimas. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenimis, 2023 metais kaitinamojo tabako vartotojų dalis siekė 4 proc., o šiemet jau padidėjo iki 7 proc. Tokie rodikliai patvirtina, kad Lietuva yra viena iš trijų ES šalių, kuriose kaitinamojo tabako vartojimas yra didžiausias. Ši tendencija kelia papildomą iššūkį sveikatos apsaugos sistemai ir reikalauja atidaus reglamentavimo.
Jaunimo pasirinkimai ir rizikos veiksniai
Elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako vartojimo augimas daugiausiai juntamas tarp jaunimo. NTAKD atstovų duomenimis, elektronines cigaretes kasdien vartoja 12 proc. 18–29 metų amžiaus grupės respondentų ir apie 10 proc. besimokančių jaunuolių. Tai rodo, kad jaunoji karta aktyviai renkasi naujas rūkymo formas, galbūt suvokdami jas kaip mažiau žalingas arba madingesnes, nors įrodyta, kad jos taip pat kelia grėsmę sveikatai.
Ypač pastaruoju metu daug diskutuojama apie vienkartines elektronines cigaretes, kurios tarp Lietuvos moksleivių darosi itin populiarios. Tarp 15 metų mokinių net 59 proc. yra bandę šiuos produktus, kas yra beveik dvigubai daugiau nei Europos šalių vidurkis. Ši situacija kelia susirūpinimą mokyklų bendruomenėms, tėvams ir visuomenei, nes jaunų žmonių įpročiai gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių.
Reguliavimo nuotaikos ir visuomenės nuomonė
Kalbant apie elektročių cigarečių ir kaitinamojo tabako reguliavimą, Lietuvos visuomenė išreiškia palaikymą griežtesnei kontrolei.
NTAKD atliktų tyrimų duomenimis, daugelis gyventojų remia griežtesnį amžiaus apribojimą tabako gaminių įsigijimui. Be to, apie 60 proc. gyventojų pritartų vienkartinių elektroninių cigarečių pardavimo draudimui. Šiai pozicijai ypač pritaria tie, kurie niekada nevartojo tabako gaminių (76 proc.) ir vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės (58 proc.).
Įdomu pastebėti, kad jaunimo iki 30 metų grupėje, kuri yra pagrindinė el. cigarečių vartotojų grupė, pritariančių draudimui yra mažiau – tik 42 proc. Taip pat ir tarp kasdien rūkančių asmenų nuomonė yra pasiskirsčiusi beveik vienodai: 42 proc. remia, 42 proc. priešinasi, o 16 proc. neturėjo išreikštos nuomonės.
Tradicinių tabako gaminių vartojimo dinamika
Nors elektroninių cigarečių vartojimas sparčiai auga, tradicinių tabako gaminių – cigarečių, cigarų ar pypkių – vartojimas ilgainiui mažėja. Lietuvoje kasdien tradicinius tabako gaminius rūko apie 29 proc. gyventojų, kas yra šiek tiek aukščiau ES vidurkio. Palyginus su kaimyninėmis šalimis, situacija yra geresnė nei Latvijoje, kur ši proporcija siekia 33 proc., tačiau prastesnė nei Švedijoje, kur tradiciniai tabako gaminiai vartojami tik 8 proc. gyventojų.
NTAKD teigimu, nors tradicinių produktų vartojimas mažėja, bendras rūkančiųjų skaičius išlieka stabilus dėl augančio elektroninių ir kaitinamojo tabako gaminių vartojimo. Tai reiškia, kad rūkančiųjų įpročiai kinta, tačiau priklausomybės problema išlieka aktuali.
Ateities perspektyvos ir sveikatos politikos iššūkiai
Nuo kitų metų Lietuvoje įsigalios draudimas prekybos vietose matomai eksponuoti tabako ir su jais susijusius gaminius, kas yra žingsnis mažinant šių produktų patrauklumą jaunimui ir visuomenei. Tačiau visiškas elektroninių cigarečių ir tabako gaminių prekybos draudimas tiek Lietuvoje, tiek ES nėra numatytas.
Svarbu, kad ateities politika būtų grindžiama plačiais tyrimais ir visuomenės nuomonės atspindžiais, siekiant subalansuoti asmenų laisvę ir visuomenės sveikatos apsaugą. Jaunimo švietimas apie rizikas, tabako gaminių inicijuojamų priklausomybių prevencija bei griežtesnis reglamentavimas gali būti pagrindiniai veiksniai siekiant mažinti elektroninių cigarečių žalą visuomenei.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.