Gydytojai įspėja, kad dažni ir staigūs nuotaikų svyravimai neretai gali būti ne tik laikini emociniai svyravimai, bet ir rimtesnio psichikos sutrikimo požymis. Vienas iš tokių sutrikimų – ciklotimija – priskiriama lengvoms bipolinio spektro formoms ir pasižymi kintančia nuotaika, kuri paveikia kasdienį funkcionavimą ir santykius.
Kas yra ciklotimija ir kaip ji pasireiškia?
Ciklotimija apibūdinama kaip ilgalaikiai, bet santykinai mažesnio intensyvumo nuotaikų svyravimai. Jie nėra tokie ryškūs kaip klasikines bipolinio sutrikimo epizodai, tačiau būna pakankamai struktūruoti, kad paveiktų gyvenimo kokybę. Epizodai dažnai keičia vienas kitą: hipomanijos fazes gali keisti lengvos depresijos periodai.
Hipomanijos fazė
Hipomanijos periodai pasižymi padidėjusiu aktyvumu, energijos antplūdžiu ir sumažėjusiu miego poreikiu. Žmogus gali tapti itin kalbus, impulsyvus ir priimti rizikingus sprendimus: leisti dideles pinigų sumas, keisti darbą ar užmegzti nesaugias pažintis. Kartais išoriniai pokyčiai atrodo produktyvūs, tačiau jie gali turėti neigiamų pasekmių.
Depresijos fazė
Priešingame spektre atsiranda simptomai, panašūs į lengvą depresiją: nuotaikos sumažėjimas, susidomėjimo praradimas įprastomis veiklomis, apatija ir nuovargis. Būna sunku susikaupti ir atlikti kasdienes užduotis, o apetitas ir miego ritmas gali keistis eriomis kryptimis. Tokie svyravimai dažnai atrodo „nuovargio“ ar „streso“ pasekmė, todėl žmonės neretai jų neįvertina rimtai.
Kada kreiptis ir ką daryti?
Specialistai pabrėžia, kad dažnai pasikartojantys ir be aiškios priežasties atsirandantys nuotaikų pokyčiai yra signalas kreiptis į psichikos sveikatos profesionalus. Diagnozė paprastai nustatoma remiantis išsamia anamneze, simptomų trukme ir pobūdžiu. Gydymas gali apimti psichoterapiją, psichoedukaciją bei, esant poreikiui, medikamentinę pagalbą. Svarbu paminėti, kad ankstyvas įsikišimas sumažina riziką, kad sutrikimas progresuotų į sunkesnes formos.
Kas padeda kasdienybėje?
Be profesionalaus gydymo, naudingos gyvenimo būdo priemonės: reguliarus miego ir darbo režimas, streso valdymas, fizinis aktyvumas ir saikingas alkoholio bei kitų medžiagų vartojimas. Palaikanti artimųjų aplinka ir atviras pokalbis apie pokyčius taip pat gali padėti laiku pastebėti bei reaguoti į simptomus.
Negalima ignoruoti pasikartojančių nuotaikų svyravimų: jie gali žymiai pabloginti gyvenimo kokybę, kelti riziką santykiams, darbui ir sveikatai. Laiku kreipusis į specialistus, galima rasti tinkamą priežiūrą ir žymiai pagerinti funkcionavimą bei savijautą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.