Nuo pirmojo COVID‑19 atvejo 2019 metų pabaigoje pasaulis stipriai pasikeitė: pandemija lėmė milijonines aukas ir smarkius sveikatos sistemos iššūkius. BBC duomenimis, iki šiol nuo šios kvėpavimo takų ligos mirė daugiau nei 7,1 mln. žmonių, Jungtinėje Karalystėje COVID‑19 buvo nurodyta kaip mirties priežastis apie 227 tūkst. atvejų. Nors virusas tapo mažiau mirtinas nei pandemijos pradžioje, jo poveikis visuomenės sveikatai ir toliau reikalauja dėmesio.
Vakcinacija pakeitė pandemijos eigą
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki 2023 metų pabaigos apie 67 proc. pasaulio gyventojų buvo gavę bent vieną COVID‑19 vakcinos dozę. Tai vienas masiškiausių visuomenės sveikatos projektų istorijoje: vakcinacija sumažino sunkiai sergančiųjų skaičių, mažino ligoninių apkrovą ir leisdavo švelninti socialinius apribojimus. Tačiau vakcinacijos procesą lydėjo dezinformacija, nepasitikėjimas ir baimė dėl galimų šalutinių poveikių, todėl visuomenės dalies atsakas ir paskiepijimo tempas skyrėsi tarp šalių ir socialinių grupių.
Prancūzijos tyrimo rezultatai
Neseniai žurnale „JAMA Network Open” publikuotas Prancūzijos tyrimas pateikia rimtų įrodymų apie vakcinų naudą. Tyrėjai palygino 18–59 metų amžiaus paskiepytiems ir neskiepytiesiems priklausančius asmenis: studijoje dalyvavo apie 22,7 mln. paskiepytųjų ir 5,9 mln. neskiepytų žmonių. Rezultatai rodo, kad paskiepytų asmenų bendra mirties rizika buvo 25 proc. mažesnė nei neskiepytųjų. Vertinant mirčių nuo COVID‑19 komplikacijų rodiklius, paskiepyti asmenys turėjo net 74 proc. mažesnę riziką mirti ligoninėje nuo šių komplikacijų.
Didžioji dalis paskiepytųjų buvo gavę dvi „Pfizer“ arba „Moderna“ dozes, todėl duomenys ypač aktualūs mRNR vakcinų veiksmingumo vertinimui. Tyrimas suteikia didelį imties dydį ir leidžia užtikrintai vertinti poveikį populiaciniu lygiu, tačiau autoriai taip pat pažymi galimus šalutinius veiksnius, pavyzdžiui, skirtingą socioekonominę padėtį ir prieigą prie sveikatos paslaugų tarp paskiepytųjų ir neskiepytųjų.
Šalutiniai poveikiai ir rizikos vertinimas
Viešojoje erdvėje dažnai keliamas klausimas apie vakcinų sukeltus šalutinius poveikius, tokius kaip miokarditas ir perikarditas.
Tyrime minimi šie reiškiniai kaip reti — maždaug 1 iš 10 tūkst. paskiepytųjų. Svarbu pabrėžti, kad moksliniai duomenys rodo didesnę tikimybę susirgti miokarditu ar perikarditu po persirgimo COVID‑19 nei po vakcinacijos. Todėl bendras naudos–rizikos santykis išlieka palankus vakcinacijai.
Ką tai reiškia visuomenei
Šie rezultatai patvirtina, kad plataus masto skiepijimas sumažino ne tik COVID‑19 susirgimų skaičių, bet ir bendrą mirtingumą tarp aktyvaus amžiaus suaugusiųjų. Policijos ir sveikatos institucijos turėtų tęsti vakcinacijos prieinamumo gerinimą, stiprinti komunikaciją apie saugumą ir investuoti į stebėsenos sistemas, kad būtų laiku identifikuotos retos komplikacijos. Visuomenei svarbu remtis patikimais moksliniais šaltiniais, konsultuotis su sveikatos priežiūros specialistais ir laikytis naujausių rekomendacijų dėl stiprinamųjų dozių bei profilaktikos priemonių.
Galutinė išvada: dideli tyrimo duomenys rodo aiškią vakcinacijos naudą — mažesnę bendrą mirtingumą ir ypač sumažintą riziką mirti nuo COVID‑19 komplikacijų. Tuo pačiu būtina tęsti duomenų rinkimą ir informuoti visuomenę apie sąmoningą naudos ir rizikos įvertinimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.