Gydytojas J. Londonas įvardijo keturis veiksnius, kuriuos laiko ypač žalingais širdies sveikatai. Jo išvados primena, kad ne tik genetika, bet ir kasdieniai pasirinkimai lemia širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Aptariamos sritys — rūkymas, alkoholis, apdoroti angliavandeniai ir gazuoti gėrimai — nėra tik madingos temos, o realios grėsmės, kurias verta suprasti ir valdyti.
Keturios didžiausios grėsmės
Rūkymas išlieka svarbiausia pirmaeilė rizika. „Tai neabejotinai pats blogiausias dalykas, kurį galite padaryti savo kūnui. Jis naikina plaučius, sukelia vėžį, didina infarkto ir insulto riziką”, – teigė gydytojas. Rūkymas sukelia kraujagyslių uždegimą, endotelio disfunkciją ir skatina trombų susidarymą — visi šie procesai tiesiogiai didina širdies ligų tikimybę.
Alkoholis taip pat pateko į piktąjį ketvertą. Chirurgas jį vadina „toksišku kiekvienai kūno ląstelei“. Ilgalaikis ir gausus vartojimas skatina arterinę hipertenziją, kardiomiopatiją, ritmo sutrikimus bei metabolinius sutrikimus. Net vidutinio sunkumo perdozavimai gali ilgainiui pakenkti širdies funkcijai.
Apdoroti angliavandeniai — duona, makaronai ir rafinuoti miltai — yra dar vienas rimtas veiksnys. Pasak gydytojo, 80 proc. svorio kontrolės priklauso nuo mitybos ir tik 20 proc. – nuo sporto. „Galiu garantuoti, kad suvalgyti galima daugiau, nei įmanoma išsportuoti”, – pridūrė jis. Tokie produktai skatina greitą cukraus svyravimą kraujyje, insulinį atsaką ir ilgainiui prisideda prie nutukimo bei metabolinio sindromo, kurie žymiai padidina širdies ligų riziką.
Gazuoti gaivieji gėrimai gydytojo buvo pavadinti ypač pavojingais. Dalis specialistų naudodami aštrius terminus siekia atkreipti dėmesį — būtent juos gydytojas praminė „skysta mirtimi“. Daktaras Williamas Li pabrėžia: „Gazuoti gėrimai – tai ne tik vanduo ir cukrus. Tai dažikliai, kvapiosios medžiagos, konservantai ir stabilizatoriai. Tai lėtinis toksinų kaupimas organizme ilgą laiką.“ Tokie gėrimai prisideda prie antsvorio, cukrinio diabeto ir uždegiminių procesų, kurie yra bloga žinia širdžiai.
Kaip sumažinti riziką
Pirmas žingsnis — atsisakyti rūkymo ir sumažinti alkoholio vartojimą.
Ieškokite profesionalios pagalbos, jeigu reikia, ir planuokite mažinimą palaipsniui. Mityboje rinkitės pilno grūdo produktus, daugiau daržovių, baltymų šaltinių ir skaidulų vietoje rafinuotų angliavandenių. Vietoj saldžių gazuotų gėrimų geriau pasirinkti vandenį, natūralias vaisių arbatas ar vandens su citrina alternatyvas.
Be to, svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį, cholesterolį ir gliukozės rodiklius, palaikyti fizinį aktyvumą ir užtikrinti kokybišką miegą bei stresą mažinančias praktikas. Konsultacija su šeimos gydytoju padės sudaryti individualų planą ir stebėti pokyčius.
Rizikos suvokimas ir nuoseklus gyvenimo būdo koregavimas gali žymiai sumažinti širdies ligų tikimybę ir pagerinti bendrą sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.