Vasaros metu praleidžiant laiką lauke dažnai susiduriame su vabzdžiais, o jų įgėlimai gali būti ne tik nemalonūs, bet ir pavojingi. Svarbu mokėti atpažinti, koks vabzdys įgėlė, nes pagal žaizdos pobūdį galima numatyti galimą riziką ir imtis tinkamų veiksmų. Straipsnyje apžvelgiame dažniausias situacijas, įgėlimo požymius bei pirmosios pagalbos ir prevencijos rekomendacijas.
Kaip atpažinti įkandimus ir įgėlimus
Uodo įgėlimas paprastai yra aiškiai juntamas: ant odos lieka mažas, raudonas, pakilęs kauburėlis, kuris greitai pradeda intensyviai niežėti. Tai vietinė reakcija į uodo seiles, kuri dažniausiai praeina per kelias dienas, tačiau jei niežėjimas stiprus, gali būti reikalingi vietiniai ar geriamieji antihistamininiai vaistai.
Bitės ar kamanės įgėlimo vietoje dažnai matoma nedidelė raudona dėmelė su baltu taškeliu viduje — tai lieka nuo palikto geluonies. Jei geluonį spėjama išrauti, vietinė reakcija sumažėja. Skirtumas tarp bičių ir vapsvų: bitė dažniausiai palieka geluonį, vapsva ir širšė gali gelti kelis kartus, nes jų geluonis neįstringa odoje.
Vapsvų ir širšių įgėlimai gali sukelti 5–10 cm skersmens paraudimą aplink vietą ir stipresnį skausmą. Šie vabzdžiai ypač reaguoja į staigius judesius, todėl patartina ne mosikuoti ir elgtis ramiai, jei jie skraido šalia.
Sparvų (kitiems – musėms ar kraujasiurbėms) įkandimai dažnai palieka kraujuojančią ar stipriai raudoną žaizdelę, dažniausiai ant kojų, nes šie vabzdžiai skrenda arti žemės. Jie gali sukelti intensyvų vietinį paraudimą ir kartais skausmą.
Erkės įsisiurbimas dažniausiai nejuntamas. Po kelių dienų ar savaičių ant odos gali atsirasti didelis raudonas žiedinis arba platus paraudimas (eritema migrans), kuris gali būti Laimo ligos simptomas. Svarbu žinoti, kad erkėse yra du skirtingi pavojai: erkinis encefalitas (kam yra skiepai) ir Laimo liga (skiepai nuo jos neapsaugo).
Pirmoji pagalba ir kada kviesti medikus
Jeigu įgėlimo vietoje yra geluonys, jį reikia kuo greičiau išrauti ar nubraukti aštriu kraštu. Sudrėkinta vieta nuplaunama, dedamas šaltas kompresas, prireikus — antihistamininis preparatas. Jei yra ankšta žaizda ar kraujavimas, pasirūpinkite, kad žaizda būtų švari.
Reikia nedelsiant kreiptis į medikus, jeigu pasireiškia sisteminiai simptomai: silpnumas, staigus kraujospūdžio kritimas, kvėpavimo sutrikimai, pykinimas, vėmimas, karščiavimas, dilgėlinis bėrimas ar viso kūno tinimas. Tokie simptomai gali būti anafilaksinio šoko požymiai, o anafilaksija gali išsivystyti labai greitai.
„Oficiali statistika rodo, kad kasmet vabzdžių įgeltų ir dėl to į gydymo įstaigas besikreipiančių žmonių skaičius artėja prie 10 tūkst. Vien per 2016 metus tokių pacientų padaugėjo net 34 proc. iki 9,8 tūkst. Medikai daro prielaidą, daugumai įgeltų žmonių galimai išsivystė alerginė reakcija, antraip į medikus paprastai nesikreipiama.
Akivaizdu, kad vasarai būdingas susidūrimas su vabzdžiais įgauna naują rizikos laipsnį ir žmonės turėtų į tai kreipti daugiau dėmesio nei liaudiškos priemonės niežėjimui sumažinti“, – sako draudimo bendrovės BTA asmens draudimo specialistas Andrius Žilėnas.
Žmonėms, kuriems anksčiau pasireiškė sunkios alerginės reakcijos, gydytojas gali rekomenduoti turėti su savimi adrenalino (epinefrino) autoįpurkštuvą ir aiškiai žinoti, kaip jį naudoti. Po bet kurio vizito dėl įgėlimo verta pasikonsultuoti su specialistu dėl tolimesnės profilaktikos ir vaistų.
Prevencija
Prevencijai rekomenduojama: naudoti repelentus, vengti ryškių drabužių ir stiprių kvapų, neužkasti maisto ir gėrimų atviruose induose, o gėrimus pilti į permatomus indus, o ne tamsius butelius. Elkitės ramiai, kai vabzdžiai skraido aplink — mosikavimas juos erzina. Po lankymosi gamtoje reguliariai tikrinkite odą dėl erkių.
„Suprantant situacijos rimtumą, nereikia 100 proc. pasitikėti repelentais ar vien tik liaudiškomis priemonėmis, o įgėlus vabzdžiui tą vietą raminti trinant svogūno laišku. Kartu su maistu ir gėrimais įsimeskite antihistaminių priemonių, juk pasitaiko, kad įgėlus vabzdžiui svarbi tampa kiekveina minutė. Artimuosius taip pat stebėkite atidžiai ir būkite pasiruošę reaguoti operatyviai“, – sako A.Žilėnas.
Laikantis paprastų taisyklių ir žinant pagrindinius atpažinimo ženklus galite sumažinti riziką ir laiku suteikti pagalbą tiek sau, tiek artimiesiems.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.