Seimo nario siūlymu keliuose ir gatvėse galėtų būti įrengiamos stacionarios ir mobilios triukšmo matavimo priemonės, kurios leistų automatizuotai fiksuoti triukšmo pažeidimus ir skirti administracines baudas. Pakeitimai siūlomi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymui bei Administracinių nusižengimų kodeksui (ANK) ir numatyti, kad tokios priemonės galėtų būti naudojamos ir kitais viešojo saugumo tikslais.
Siūlomi pakeitimai ir sankcijos
Pagal projektą, už motorinės transporto priemonės, neatitinkančios triukšmo reikalavimų, vairavimą bei už tokių pažeidimų nustatymą naudojant stacionarias ar mobilias fiksavimo sistemas, greičiausiai būtų taikoma bauda nuo 50 iki 100 eurų. Siūloma aiškiai įtvirtinti, kad triukšmo matavimo įrenginiai gali būti naudojami ne tik eismo priežiūrai, bet ir viešojo saugumo, civilinės saugos bei krizių valdymo tikslais.
Technologijos ir pavyzdžiai užsienyje
Dokumente pažymima, kad technologiniai sprendimai šiai funkcijai jau egzistuoja ir yra testuojami kitose valstybėse. Pavyzdžiui, Prancūzijoje diegiami triukšmo radarai leidžia automatiškai nustatyti konkrečios transporto priemonės skleidžiamą garsą ir susieti jį su pažeidėju. Analogiškos sistemos yra testuojamos Jungtinėje Karalystėje ir kitur.
Siūlyme taip pat minima dvigubo panaudojimo koncepcija: įrenginiai, kurie taikos metu matuotų triukšmą, ekstremalioje situacijoje galėtų padėti identifikuoti ore judančius objektus. „Esant grėsmei, tie patys radarai galėtų fiksuoti atskrendančius dronus ar kitas oro kovos priemones ir labai tiksliai nustatyti trajektoriją, skrydžio greitį ir kryptį. Taikos metu akustiniai radarai galėtų matuoti triukšmingą transportą, pavyzdžiui, ar tai būtų motociklai su perdarytais duslintuvais, ar sportiniai automobiliai, kurie nepaiso geros kaimynystės principo. Būtų galima tokius pažeidimus fiksuoti ir skirti baudą, lygiai taip pat, kaip tai daroma už greičio viršijimą“, – sako A.
Zuokas.
Teisiniai ir praktiniai iššūkiai
Projektą parengusio parlamentaro teigimu, dabartinis reglamentavimas neleidžia patikimai susieti triukšmo epizodų su konkrečia transporto priemone realiuoju laiku. „Kadangi triukšmas dažnai pasireiškia trumpalaikiais, intensyviais epizodais, jis ne visada gali būti užfiksuojamas taikant įprastas kontrolės priemones, kurios daugiausia apsiriboja transporto priemonių patikrinimais, triukšmo vertinimu techninių apžiūrų metu ir bendro aplinkos triukšmo matavimais. Tokios priemonės nėra pritaikytos momentiniams atvejams fiksuoti ir neleidžia patikimai susieti triukšmo su konkrečia transporto priemone realiuoju laiku.
Gyventojų skundai dėl triukšmingų transporto priemonių dažnai perduodami policijai, tačiau pateikti vaizdo įrašai ar liudijimai neretai nėra pakankami. Naujos technologijos žada objektyvesnį duomenų pagrindą, tačiau kartu kelia klausimų dėl privatumo, duomenų saugojimo bei fiksavimo tikslumo. Siekiant viešojo priėmimo, reikės aiškių procedūrų, duomenų apsaugos užtikrinimo ir nepriklausomų patikros mechanizmų.
Tolesnis procesas
Jei Seimas pritars pataisoms, numatoma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų nuo 2027 m. sausio. Toliau laukia diskusijos dėl įrenginių diegimo ribų, atsakomybės už neteisingą fiksavimą ir finansavimo šaltinių. Diegimo etapai greičiausiai apims bandomuosius projektus, techninius standartus ir viešas konsultacijas, siekiant suderinti eismo kontrolės ir viešųjų interesų poreikius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.