Jeigu trūksta vitamino B12 – padariniai negrįžtami. Kaip apsisaugoti?

Vasara ir karšti orai dažnai atkreipia dėmesį į nuovargį, silpnumą ir sumažėjusią ištvermę, tačiau šie simptomai gali signalizuoti ne tik sezoninį išsekimą – neretai už jų slypi vitamino B12 trūkumas. Šis vitaminas yra būtinas daugeliui organizmo procesų: jis dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje, nervų sistemos palaikyme, ląstelių dalijimuisi ir odos bei gleivinių būklės išsaugojime.

Kodėl B12 svarbus ir iš kur jo gauti

Vitamino B12, dar vadinamo kobalaminu, natūraliai randama daugiausia gyvūninės kilmės produktuose – kepenyse, inkstuose, raudonojoje mėsoje, žuvyje, piene ir kiaušiniuose. Vegetariams ir veganams bei tiems, kurie riboja gyvūninės kilmės produktų vartojimą, gali kilti didesnė rizika susidurti su šio mikroelemento trūkumu. Be to, nors kai kurie produktai yra praturtinami B12, pats vitaminas organizme įsisavinamas sudėtingai ir tam reikalingos gerai veikiančios virškinimo ir absorbcijos mechanizmai.

„Organizmo gebėjimas įsisavinti vitaminą B12 yra gan komplikuotas. Tam daugiausia įtakos turi gerai funkcionuojanti virškinimo sistema. Net su maistu gaudamas pakankamą vitamino B12 kiekį, organizmas ne visuomet jį geba įsisavinti ir pernešti į ląsteles“, – komentuoja mitybos specialistė.

Kaip nustatyti trūkumą

Vitamino B12 stygius pasireiškia įvairiais simptomais: išblyškusi oda, lūpų pageltimas ar pilkėjimas, raumenų silpnumas, dusulys, nuovargis, padidėjęs dirglumas, depresija, taip pat neurologiniai simptomai – dilgčiojimas, tirpimas ir koordinacijos sutrikimai. Kraujyje svarbu stebėti ne tik hemoglobino lygį, bet ir eritrocitų dydį (MCV) bei hemoglobino kiekį viename eritrocite (MCH). Padidėjęs MCV dažnai susijęs su B12 deficitu.

Taip pat gali būti naudingi specifiniai laboratoriniai tyrimai: serumo B12 lygis, metilmaloninės rūgšties (MMA) ir homocisteino kiekio nustatymai, kurie padeda atskirti tikrąjį trūkumą nuo ribinių rezultatų.

Rizikos grupės ir priežastys

„Net jei kraujo tyrimas nerodo šio vitamino trūkumo, bet jaučiami nerimą keliantys simptomai, kraujo tyrimus vertėtų atlikti periodiškai.

Be to, jei sirgote skrandžio, kasos ar kepenų ligomis, turite žemą skrandžio rūgštingumą, esate vegetarai, nevengiate vartoti alkoholio ar jums daugiau nei 50 metų, patariama vartoti vitamino B12 maisto papildus“, – dėsto mitybos specialistė.

Riziką didina ir autoimuninė perniciozinė anemija, vidaus organų operacijos (pvz., bariatrinės operacijos), ilgas metformino vartojimas diabetui gydyti bei tam tikros virškinimo trakto bakterinės problemos. Vyresnio amžiaus žmonėms dažnai sutrinka skrandžio parietalinių ląstelių veikla, mažėja intrinsinis faktorius, būtinas B12 įsisavinimui.

Prevencija ir gydymas

Prevencijos pagrindas – subalansuota mityba arba, esant rizikai, tiksliniai papildai. Dažnai rekomenduojama vartoti praturtintus produktus arba maisto papildus; esant stipriam trūkumui, gydytojas gali paskirti intramuskuliarines B12 injekcijas. Kai kurie papildai skirtomi kaip cianokobalaminas, kiti – hidrokso‑ arba metilkobalaminas; pastarieji laikomi arčiau natūralesnės vitamino formos. Straipsnyje minėta technologija, kuri apsaugo maistines medžiagas nuo suirimo skrandyje, gali pagerinti pasisavinimą, tačiau sprendimą dėl papildų formos ir dozės visada verta priimti su gydytoju.

„Žmogaus kūnas gali pats savarankiškai sukaupti vitamino B12 atsargas, kurių, užtenka keleriems metams. Senstant, taip pat nėščiosioms ar maitinančioms, daug streso patiriantiems ir intensyviai dirbantiems žmonėms gali žymiai padidėti vitamino B12 poreikis. Kone trečdalis vyresnių nei 50 metų žmonių patiria atrofinį gastritą, dėl kurio gali sutrikti vitamino B12 įsisavinimas“, – teigia mitybos specialistė.

Jei įtariate B12 trūkumą, kreipkitės į šeimos gydytoją ir atlikite reikiamus tyrimus – ankstyva diagnostika leidžia išvengti negrįžtamų neurologinių pokyčių ir užtikrinti tinkamą gydymą.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 54 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *