Vida Ambrazevičienė šešerius metus gyvena nuolatinėje kovoje su itin agresyvia krūties vėžio forma. Iš pradžių, kai pati užčiuopė guzelį krūtyje, gydytojai jį laikė nepiktybiniu, tačiau po operacijos histologinis tyrimas atskleidė, kad navikas yra piktybinis ir trigubai neigiamas – viena sunkiausiai gydomų krūties vėžio formų. Nuo to laiko prasidėjo ilgai besitęsiantis gydymo maratonas, o moteris įsitikino, kad medicininė diagnostika ir savalaikis reagavimas gali būti lemtingi.
Nerimas ir diagnozės sukrėtimas
Po pirmosios operacijos Vida prisimena šoką: „Tą akimirką man tiesiog dingo žemė iš po kojų“, – sako ji. Būdama 36-erių moteris turėjo susidurti su sunkia realybe: reikės chemoterapijos, spindulinio gydymo ir papildomų tyrimų. Netrukus, nepaisant intensyvaus gydymo plano, liga atkartojo ir plito toliau – pasikartojo atkrytį, vėliau teko atlikti dar vieną operaciją ir galiausiai mastektomiją.
Alinantis gydymo maratonas ir terapijų paieškos
Vida patyrė ne vieną gydymo etapą: chemoterapijos kursai, spinduliniai gydymai, papildomi tyrimai, o 2023 metais liga išplito į limfmazgius ir plaučius. Dėl nusilpusio organizmo ne visada pavykdavo užbaigti planuotus gydymo kursus. Tačiau moters nusiteikimas išliko kovinis: „Niekas neatsakys, už ką ir kodėl. Todėl geriau energiją skirti ne liūdesiui, o kovai“, – teigia ji. Ieškodama papildomų galimybių sustabdyti ligą, Vida savo lėšomis atliko genetinius tyrimus užsienyje, o pagal jų rezultatus buvo rekomenduoti keli inovatyvūs vaistai.
Finansinė pagalba ir vaistas, kuris gelbsti gyvybę
Deja, dauguma naujų vaistų Lietuvoje nėra pilnai kompensuojami arba yra prieinami kaip trečiojo pasirinkimo gydymas. Vienas efektyvus vaistas Vidos atveju neatitiko kompensavimo kriterijų ir jo mėnesinė kaina buvo maždaug 5,5 tūkst. eurų. Laimei, Vėžio gydymo paramos fondas suteikė galimybę gauti reikiamą vaistą, o tai leido sustabdyti ligos plitimą: metastazės plaučiuose nebeatliekė progresijos į kitas vietas ir nesukėlė simptomų.
Vida sako: „Su šiuo vaistu prasidėjo naujas mano gyvenimo grafikas, nes vaistas lašinamas kas tris savaites. Pirmą savaitę po lašinimo imu nedarbingumą, nes reikia tiesiog atsigauti – nėra jėgų, pykina, svaigsta galva, reikia atstatyti kraujo rodiklius. Bet po savaitės pasijuntu geriau ir tada dvi savaites dirbu iki kito lašinimo. Taip ir sukuosi ratu“.
Kasdienybė, palaikymas ir viltis
Vida išmokė vertinti smulkmenas: rytą pabusti, praleisti laiką su dukra, dirbti tiek, kiek leidžia sveikata, leisti laiką gamtoje ir prie jūros. Darbdaviai prisitaiko prie gydymo grafiko, o draugų ir nepažįstamųjų parama suteikia stiprybės tęsti gydymą. Moteris teigia: „Mano optimizmas – nesunaikinamas. Tiesiog aš tokia esu. Manęs visada visur daug“, – šypsosi pašnekovė. Ji ragina moteris profilaktiškai tikrintis ir nebijoti gydymo: vėžys nėra neišvengiamas mirties nuosprendis, o moderni medicina ir bendruomenės parama gali suteikti gyvenimo kokybę net esant sudėtingai diagnozei.
Prašymas pagalbos
Didžiausia šiandienos baimė – kad paramos fondas gali nebeturėti lėšų tęsti vaisto kompensavimo. Vida atvira: prašyti finansinės pagalbos nėra lengva, tačiau ji prašo ne prabangai, o galimybės gyventi ir gydytis toliau. Ši istorija primena, koks svarbus laiku atliktas tyrimas, kokia reikšminga visuomenės parama ir kiek daug gali reikšti vienas efektyvus gydymas pacientui ir jo šeimai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.