Vis daugiau žmonių domisi natūralios kilmės maisto papildais, ieško priemonių imunitetui stiprinti ir bendram organizmo atsparumui didinti. Tarp dažniausių pasirinkimų – beta gliukanai, kurie viešojoje erdvėje siejami ne tik su imuniteto stiprinimu, bet ir su cholesterolio bei gliukozės kiekio reguliavimu. Vaistinių tinklo „Camelia” vaistininkė Giedrė Stankevičienė paaiškina, kas tai per medžiaga, iš kokių šaltinių ji gaunama ir kokie vartojimo niuansai yra svarbūs.
Kas yra tie paslaptingi beta gliukanai?
Beta gliukanai yra natūralūs polisacharidai, kuriuos žmogaus organizmas pats nesintetina, todėl juos gauname su maistu arba papildais. Jų cheminė struktūra ir savybės skiriasi pagal kilmę ir molekulės formą, o nuo to priklauso ir poveikis sveikatai.
„Pagrindiniai beta gliukanų šaltiniai yra avižos, kviečiai ir kiti grūdai, taip pat mielės, grybai, tokie kaip šitake, maitake, reishi, dumbliai ir kai kurios bakterijos.
Gaminant maisto papildus, beta gliukanai įprastai ir būna išgryninami iš šių šaltinių, išlaikant tokią pačią cheminę struktūrą, kokia būdinga gamtoje“, – pasakoja G. Stankevičienė.
Poveikis imunitetui priklauso nuo kelių faktorių
Beta gliukanai veikdami imuninę sistemą prisideda prie apsauginių ląstelių aktyvumo – jie gali skatinti makrofagų, neutrofilų ir NK ląstelių funkcijas, taip palengvindami patogenų atpažinimą ir neutralizavimą. Vis dėlto svarbu suprasti, kad poveikis nėra universalus: jis priklauso nuo molekulės struktūros, šaltinio ir dozės.
„Kuo beta gliukano molekulė yra labiau išsišakojusi, tuo jos imunomoduliacinis poveikis organizme bus stipresnis. Kol kas tyrimai rodo, jog patį stipriausią poveikį imunitetui turi iš grybų ir mielių išskirti beta gliukanai, kurie taip pat pasižymi antioksidacinėmis savybės.
Štai beta gliukanai, išskirti iš avižų ir kitų grūdų, gali padėti mažinti cholesterolio kiekį ir reguliuoti gliukozės svyravimus kraujyje, prisidėti prie geresnės žarnyno veiklos.
Beta gliukanai iš dumblių ir kitų bakterijų dar vis tyrinėjami, kaip nauji bioaktyvūs junginiai”, – vardija „Camelia” vaistininkė.
Kada ir kam verta vartoti beta gliukanus?
Vaistininkė pabrėžia, kad beta gliukanai nėra vaistas – tai prevencinė priemonė, skatinanti natūralius organizmo apsaugos mechanizmus. Jie gali būti rekomenduojami žmonėms, dažnai sergantiems peršalimo ligomis, vaikams, pagyvenusiems žmonėms, taip pat dirbantiems dideliuose kolektyvuose ar dažnai bendraujantiems asmenims.
„Beta gliukanai gali būti naudingi po įvairių infekcijų, antibiotikų vartojimo, patiriant didelį stresą, sergant lėtinėmis ligomis, esant sutrikusiam virškinimui.
Yra tyrimų, rodančių, kad beta gliukanai gali padėti kovoti ir su onkologinėmis ligomis, kadangi jie gali aktyvinti imunines ląsteles ir antikūnius, stiprindami organizmo atsaką į ligos sukėlėjus,” – sako vaistininkė. Tačiau ji pabrėžia, kad tokie rezultatai dažnai yra preliminarūs ir jų nereikėtų suvokti kaip terapijos pakaitalo.
Esminės beta gliukanų vartojimo taisyklės
Nors beta gliukanai paprastai laikomi saugiais, yra situacijų, kai jų vartoti nerekomenduojama: sergant autoimuninėmis ligomis, vartojant imunosupresantus arba esant alergijai grūdams, mielėms ar grybams. Taip pat verta laikytis atsargumo derinant su tam tikrais antibiotikais – tarp vartojimo rekomenduojama padaryti bent dviejų valandų pertrauką.
Vaistininkė pataria suaugusiems imuniteto stiprinimui rinktis apie 250 mg per parą ir vartoti 4–6 savaičių kursais, kartojamus pavasarį ir rudenį. Cholesterolio reguliavimui avižų beta gliukanų dozės gali siekti iki 3 g per parą, o prebiotiniam efektui žarnynui – pradėti nuo 1 g ir didinti iki 3 g. Visada rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku prieš pradedant vartoti papildus.
Apibendrinant: beta gliukanai gali būti vertinga profilaktinė priemonė, tačiau jie nėra stebuklingas vaistas. Atsakingas požiūris, tinkama dozė ir konsultacija su specialistu padės išnaudoti jų potencialą saugiai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.