Slaugytojų darbo sąlygos ir personalo trūkumas tiesiogiai veikia pacientų gaunamą priežiūrą. Interviu su Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidente Danute Margeliene atskleidžia, kad skundai iš pacientų dažnai kyla dėl per didelio darbo krūvio ir nepakankamo dėmesio, kurį slaugytojai gali skirti kiekvienam ligoniui.
Vienas rūpinasi 25 pacientais
Remiantis viešais duomenimis, 2016 m. Lietuvoje buvo registruoti 22 099 praktikuojantys slaugytojai. Tačiau darbo pasiskirstymas gydymo įstaigose kartais lemia, kad vienas slaugytojas rūpinasi per daug pacientų. „Kuo daugiau pacientų skundų sulaukiame, tuo labiau gilinamės į priežastis ir žinome, kad dažniausiai viskas remiasi į tai, kad pacientai negauna pakankamai slaugytojų dėmesio”, – pripažįsta D.Margelienė.
„Įsivaizduokite vien skirtumą, kaip atrodytų darbas su penkiais pacientais ir 25, kai jais rūpinasi tik slaugytoja, be jokios padėjėjos. Lietuvoje realybė tokia, kad vienas dirba su 25, iš kurių 95 proc pacientų nevaikšto. Juos reikia pavalgytinti, žaizdas perrišti, kitiems reikalinga pragulų profilaktika, tai tiesiog alinantis darbo krūvis.”
Dėl tokio krūvio slaugytojai skuba, pavargsta ir daro klaidas; ilgainiui tai lemia ne tik fizinį, bet ir psichologinį išsekimą. Prezidentė atkreipia dėmesį ir į demografinę problemą: vidutinis slaugytojų amžius siekia 59 metus, o tik apie 10 proc. jų yra jaunesni nei 50 metų. Jaunus specialistus atbaido sunkios darbo sąlygos ir mažas atlyginimas.
Gauna tik būtiniausias paslaugas
Pertemptas personalas reiškia, kad pacientams dažniausiai atliekamos tik būtinos procedūros, o šiltas, žmogui svarbus ryšys su slaugytoju lieka neįgyvendintas. „Jeigu ligoninėje būtų 5 ar 6 slaugos paslaugų laukiantys pacientai, slaugytoja galėtų juos pakalbinti, dažniau prieti, padėti, o dabar ji lekia, tik būtiniausias procedūras atlieka ir tokiam šiltam psichologiniam artumui su pacientu neturi galimybės. Dabar vienas darbuotojas atstoja 2 ar net 3 žmones”, – sako D.Margelienė.
Prastėjančios paslaugų kokybės pasekmės gali būti rimtos: nuo nepriežiūros komplikacijų iki prastėjančios pacientų emocinės būklės.
Ekspertė pabrėžia, kad nekvalifikuotas personalas niekada neatstos profesionalios slaugos, todėl kiekvienoje įstaigoje vidutiniškai trūksta po keliasdešimt specialistų.
Atlyginimai ir administracinė kontrolė
Atlyginimų klausimas lieka kertinis. D.Margelienė mini, kad slaugytojų siekis yra 1 300 eurų atlyginimas, kuris leistų dirbti oriai ir sumažintų emigraciją. Šiuo metu atlyginimų diapazonas skiriasi priklausomai nuo įstaigos ir skyriaus – nuo maždaug 340 iki 600 eurų. Ministerijos analizės duomenys rodo, kad darbo užmokesčio fondai didėjo, tačiau lėšos gydymo įstaigose buvo panaudotos nevienodai, todėl kai kurių darbuotojų atlyginimai padidėjo mažiau arba visai nepadidėjo.
Vykdomas darbo užmokesčio monitoravimas ir kreipimasis į įstaigas, kurios nepanaudojo pakankamai skirtų lėšų. Tai svarbu siekiant užtikrinti, kad tikslinės investicijos pasiektų slaugytojus ir pagerintų pacientų priežiūros kokybę.
Esminė žinia – be aiškios politikos, nuoseklaus finansavimo ir darbuotojų skaičiaus optimizavimo pacientai Lietuvoje gali ir toliau negaus visų jiems priklausančių slaugos paslaugų. Sprendimus reikės derinti tiek institucijų lygiu, tiek per socialinį dialogą su pačiais slaugytojais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.