Kiekvienas yra patyręs galvos skausmą, tačiau ne kiekvienas pagalvoja, kad kartais pagrindinė problema gali būti itin netikėta ir pavojinga. Vienos moters atvejis, kai Teksase buvo nustatyti keli parazitai smegenyse, atkreipė medicinos specialistų dėmesį ir priminė apie retą, bet svarbią diagnozę – neurocisticerkozę.
Kas yra neurocisticerkozė?
Neurocisticerkozė yra liga, kurią sukelia kiaulės kaspinuočio (Taenia solium) lervos (cisticerkai), patekusių į centrinę nervų sistemą. Šios lervos gali formuoti cistas arba kiaušinėlius smegenyse, aplink smegenis ar kituose audiniuose. Toliau augdami ir suardydami audinį, jos gali sukelti uždegimą, slėgį ir funkcinio audinio pažeidimą, kuriuo pasireiškia galvos skausmai, regos sutrikimai, priepuoliai ar kiti neurologiniai simptomai.
Kaip tai nutinka?
Užsikrėtimas dažniausiai įvyksta per burną suvalgius maistą ar vandenį, užterštą žmogaus išmatomis turinčiomis kaspinuočio kiaušinėlių. Dažnai rizika didžiausia tose vietovėse, kur maisto higiena ir sanitarinės sąlygos yra prastos. Kiaušinėliai išsivysto organizme ir per kraujotaką gali patekti į įvairias vietas, tarp jų ir į smegenis. Būtent taip gydytojų teigimu, tikėtina, užsikrėtė minėta moteris po kelionės į užsienį.
Simptomai, tyrimai ir gydymas
Neurocisticerkozės simptomai priklauso nuo parazito vietos ir imuninės reakcijos: dažni požymiai yra intensyvūs, pasikartojantys galvos skausmai, regėjimo sutrikimai, dvigubas matymas, siejami su padidėjusiu intrakranijiniu spaudimu, taip pat gali pasireikšti priepuoliai ar kognityviniai sutrikimai. Diagnozei nustatyti naudojami vaizdiniai tyrimai (kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija) bei serologiniai testai.
Gydymas dažnai derinamas: jei yra operatyvinė indikacija, chirurginiu būdu pašalinamos cistos arba mažinamas slėgis, taip pat taikomi antiparazitiniai vaistai (pvz., albendazolis, prazikvantelis) kartu su priešuždegiminiais preparatais ir, esant poreikiui, antiepileptiniais vaistais. Daugelyje atvejų, tinkamai gydant, prognozė yra gera, tačiau gydymas gali būti ilgas ir reikalauti multidisciplininės priežiūros.
Prevencija ir kelionių patarimai
Svarbiausia prevencijos dalis – higiena. Keliaujant į šalis, kuriose higienos sąlygos gali būti prastesnės, rekomenduojama vengti neaiškios kilmės maisto ir užterštų vandens šaltinių, valgyti tik gerai termiškai apdorotą mėsą, vengti gatvės maisto iš nepatikimų šaltinių ir dažnai plauti rankas. Sveikatos institucijos taip pat pataria atkreipti dėmesį į vietinę sanitarinę praktiką ir skiepų ar profilaktinių priemonių rekomendacijas.
Minėtas atvejis primena, kad net ir retais atvejais neurologiniai simptomai gali turėti infekcinę priežastį. Jei pasireiškia stiprūs ar neįprasti galvos skausmai, regėjimo sutrikimai ar kiti neurologiniai požymiai, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją dėl tikslinių tyrimų ir tinkamo gydymo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.