Geležis yra esminis mikroelementas, būtinas hemoglobino gamybai, kraujo ląstelių formavimuisi ir deguonies pernešimui. Jos stoka ilgainiui gali sukelti mažakraujystę (anemiją), kurios simptomai varijuoja nuo nuovargio ir silpnumo iki galvos svaigimo, blyškios odos ir sutrikusio dėmesio. Daugelis žmonių stebisi, kodėl, atrodytų, valgant įvairų maistą ar vartojant papildus, problemos neišnyksta – priežasčių gali būti daug, todėl svarbu suprasti diagnostikos ir gydymo niuansus.
Geležies trūkumo požymiai ir diagnostika
Geležies trūkumas dažniausiai pasireiškia lėtinėmis, iš pradžių subtiliomis apraiškomis. Vaistininkė konstatuoja, kad ankstyvoje stadijoje mažakraujystę dažnai sunku pastebėti, ypač vaikams, tačiau nuovargis ir silpnumas yra vieni dažniausių signalų. Be to, gali pasirodyti išblyškusi oda, pabalę nagai ir lūpos, sausa oda, trapūs nagai, sumažėjęs apetitas ir pagreitėjęs širdies ritmas.
„Tikslinga bent kartą per metus atlikti profilaktinius kraujo tyrimus, kurie leidžia įvertinti bendrą kraujo būklę. Svarbu tirti ne tik hemoglobino ar hematokrito rodiklius, bet ir feritino bei transferino kiekį.
Feritinas parodo, kiek organizmas turi geležies atsargų, o transferinas padeda nustatyti geležies apykaitos sutrikimus“, – teigia K. Šnirpūnienė.
Be geležies stokos, anemiją gali sukelti ir kiti deficitas, pavyzdžiui, vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumas, lėtinės ligos ar virškinimo sistemos sutrikimai. Todėl kraujo rodiklių interpretacija turėtų būti atliekama kartu su gydytoju ar hematologu.
Kas mažina geležies įsisavinimą
Net ir valgant geležies turinčius produktus, jos pasisavinimas gali būti reikšmingai sumažintas dėl tam tikrų maisto derinių arba vaistų sąveikos. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės teigimu, geležies pasisavinimą lemia ne vien mityba – jį gali paveikti ir virškinimo sutrikimai, vaistų vartojimas bei, atrodytų, nekalti įpročiai, pavyzdžiui, kavos puodelis po valgio.
„Maistas gali sumažinti geležies įsisavinimą net iki 40 procentų, todėl kai kurie gamintojai rekomenduoja preparatus vartoti prieš valgį arba po jo“, – sako vaistininkė. Taninai iš kavos ar arbatos, kalcis iš pieno produktų, fitatai iš sojos ir fosvitinas kiaušiniuose jungiasi su geležimi ir trukdo jos rezorbcijai. Tuo tarpu vitaminas C, B12 ir folio rūgštis gali padėti geriau pasisavinti geležį.
„Tarp geležies preparatų ir kitų vaistų – pavyzdžiui, antibiotikų ar tiroksino – vartojimo būtina daryti maždaug valandos ar dviejų pertrauką, nes jie gali slopinti vienas kito poveikį,“ – pataria specialistė.
Kaip pasirinkti papildą ir kada reikalinga infuzija
Renkantis papildą svarbu žinoti geležies cheminių formų skirtumus. „Hemoglobino sudėtyje yra dvivalentė geležis, todėl ir organizmas geriau pasisavina dvivalentės geležies druskas, pavyzdžiui, geležies (II) sulfatą ar gliukonatą, o ne trivalentės formos junginius, tokius kaip geležies (III) citratas“, – aiškina vaistininkė. Kai kurie preparatai labiau dirgina skrandį, kiti – geriau toleruojami.
„Šie junginiai ne tik nedirgina skrandžio, bet ir nesąveikauja su maistu, nes suyra tik žarnyne, todėl geležis pasisavinama efektyviau.
Be to, šie preparatai neturi nemalonaus „metalo“ poskonio, kuris dažnai atbaido pacientus, ypač kai gydoma vaikų anemija“, – priduria K. Šnirpūnienė. Kartais, kai reikia greitos korekcijos arba pasisavinimas iš žarnyno yra nepakankamas, gydytojas gali skirti geležies infuziją į veną.
Galiausiai, svarbiausia – ne savarankiškai gydytis, o atlikti išsamius kraujo tyrimus ir pasitarti su specialistu. Tiksli diagnozė leidžia parinkti tinkamiausią gydymo būdą ir išvengti nereikalingo vartojimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.