Kas yra anafilaksija ir kaip ji pasireiškia?
Anafilaksija, dar vadinama anafilaksiniu šoku, yra ūmi ir gyvybei pavojinga organizmo padidėjusio jautrumo reakcija. Tai sisteminė būsena, kuriai būdingi kelių organų sistemų — kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, odos bei virškinimo — funkcijų sutrikimai. Reakcija gali išsivystyti labai greitai: nuo kelių minučių iki kelių valandų po sąlyčio su alergenu.
Pagrindiniai simptomai
Anafilaksija gali prasidėti nuo palyginti nežymių simptomų, pavyzdžiui, čiaudulio, akių paraudimo ar odos bėrimų, tačiau ji gali greitai progresuoti į gyvybei pavojingas būkles. Dažniausi simptomai yra odos ir gleivinių pakitimai (dilgėlinė, niežulys, patinimas), kvėpavimo sutrikimai (dusulys, švokštimas, stridoras) bei sumažėjęs kraujospūdis su alpimu ar šoko požymiais. Svarbu paminėti, kad anafilaksija gali vykti ir be odos simptomų — tuomet kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimai yra kur kas pavojingesni.
Dažniausios priežastys
Alergenai, galintys sukelti anafilaksiją, yra įvairūs: maisto produktai (riešutai, kiaušiniai, žuvis, pieno produktai), vabzdžių įkandimai (bičių, širšių), vaistai (pvz., penicilinas), taip pat žiedadulkės. Statistika rodo, kad anafilaksija tikrai nėra reta — vienas šaltinis nurodo, kad apie 1 iš 300 europiečių bent kartą patyrė anafilaksinį šoką, o hospitalizacijos dažniau fiksuojamos vaikų amžiaus grupėje.
Kaip suteikti pirmąją pagalbą?
Veiksmų seka gali išgelbėti gyvybę. Pirmiausia nedelsdami kvieskite medikus telefonu 112. Jei nukentėjusysis turi su savimi adrenalino injektorių (pvz., EpiPen), padėkite jam susileisti vaistą į šlaunies raumenį; kartokite injekciją po 10–15 minučių, jeigu būklė negerėja. Jeigu yra antihistaminų ir žmogus gali juos priimti, juos taip pat galima duoti, tačiau jie nepakeičia adrenalino kaip skubios pagalbos priemonės.
Nutraukite kontaktą su alergenu — pašalinkite maistą, neskambinkite vabzdžių ar pan. Jei nukentėjusysis jaučiasi pykinti, pavirkite jį ant šono, kad nepaspringtų.
Atlaisvinkite viršutinius drabužius, užtikrinkite laisvą kvėpavimo kelių pralaidumą. Jeigu žmogus nekvėpuoja, patikrinkite pulsą ir pradėkite gaivinimą: 30 krūtinės paspaudimų ir 2 įpūtimai, kol atvyks medikai.
Prevencija ir tolimesnė priežiūra
Žmonėms, kuriems anksčiau yra buvusi anafilaksija, rekomenduojama nuolat nešiotis adrenalino injektorių ir turėti aiškų alergijos veiksmų planą. Viešosiose vietose verta informuoti artimuosius ar kolegas apie esamą riziką ir, jeigu įmanoma, pažymėti alergenus maisto etiketėse. Po pradinės pagalbos nukentėjusysis turi būti stebimas gydymo įstaigoje, nes gali pasireikšti biphasinė reakcija — anafilaksijos atsinaujinimas praėjus valandoms po pirmosios būklės pagerėjimo.
Greita reakcija, adrenalino injektoriaus naudojimas ir laiku suteikta gaivinimo pagalba yra kertiniai veiksmai, kurie dažnai lemia išgelbėjimą. Žinojimas, kaip atpažinti simptomus ir kokie žingsniai būtini, gali išsaugoti gyvybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.