Antibiotikų atsparumas tapo viena didžiausių šiuolaikinės medicinos grėsmių. Gydytojai ir sveikatos specialistai perspėja, kad daugelis anksčiau lengvai gydomų infekcijų vėl gali tapti pavojingos gyvybei, nes bakterijos spartaus prisitaikymo dėka praranda jautrumą esamiems vaistams. Kiekvienais metais milijonai žmonių visame pasaulyje susiduria su patogenais, prieš kuriuos įprasti antibiotikai nebeveikia.
Kas yra superbakterijos ir kodėl jos pavojingos?
Terminas „superbakterijos“ apibūdina bakterijas, kurios įgijo atsparumo vienam ar keliems antibiotikams. Tai reiškia, kad standartinės gydymo schemos tampa neveiksmingos, o gydymas reikalauja brangesnių, šalutines reakcijas turinčių vaistų arba sudėtingesnių gydymo metodų. Atsparumo vystymąsi skatina per didelis ir netinkamas antibiotikų vartojimas, žemės ūkio praktikos, infekcijų kontrolės trūkumai ligoninėse bei lėtas naujų vaistų kūrimas.
Pavojingiausių 10 patogenų
Pasaulio sveikatos organizacija ir kiti ekspertai identifikavo keletą ypač pavojingų bakterijų rūšių, kurių atsparumas kelia didelį susirūpinimą. Tarp dažniausiai minimų yra:
1. Acinetobacter baumannii (karbapenemams atspari)
2. Pseudomonas aeruginosa (karbapenemams atspari)
3. Enterobacteriaceae šeima – pvz., Klebsiella pneumoniae, Escherichia coli (karbapenemams atsparios, ESBL gaminančios)
4. Staphylococcus aureus (meticilinui atspari MRSA)
5. Enterococcus faecium (vancomicinui atspari VRE)
6. Neisseria gonorrhoeae (atspari cefalosporinams ir kitoms grupėms)
7. Mycobacterium tuberculosis (daugialigė ir platiagė atsparumo forma)
8. Helicobacter pylori (claritromicinui atspari)
9. Campylobacter spp. (fluorochinolonams atspari)
10. Streptococcus pneumoniae (penicilinui ir kitiems vaistams mažiau jautri)
Ką tai reiškia pacientams ir sistemoms?
Atsparios infekcijos dažniau komplikuoja ligos eigą, pailgina hospitalizaciją, didina gydymo kaštus ir mirties riziką. Ligonių priežiūra tampa sudėtingesnė: reikalingi specifiški gydymo protokolai, infekcijų kontrolė ligoninėse turi būti griežtinama, o sveikatos sistemos turi investuoti į diagnostiką ir prevenciją. Be to, mažėja galimybės saugiai atlikti chirurgines operacijas ar imunodepresinius gydymus, kuriems būtina efektyvi infekcijų kontrolė.
Kaip sumažinti riziką ir ką daryti dabar?
Sprendimai reikalauja kelių lygių veiksmų: atsakingo antibiotikų skyrimo ir vartojimo, griežtos infekcijų kontrolės ligoninėse, vakcinacijos skatinimo bei greitos diagnostikos priemonių diegimo, kad gydymas būtų tikslinamas. Taip pat būtinos paskatos moksliniams tyrimams ir naujų antimikrobinių medžiagų kūrimui. Vartotojai ir pacientai gali prisidėti: nevartoti antibiotikų be gydytojo nurodymo, laikytis gydytojo paskirtos gydymo trukmės ir skiepyti vaikus pagal kalendorių.
Neišspręsta problema gali sugrąžinti mus į laikus, kai paprastos infekcijos buvo mirtinos. Todėl būtina plačiai informuoti visuomenę, stiprinti sveikatos priežiūros sistemas ir skatinti pasaulinį bendradarbiavimą prieš antibiotikų atsparumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.