Gyvenimo tempas dažnai verčia ignoruoti smulkius kūno signalus: skausmas krūtinėje, maudimas skrandyje, ryškus nuovargis ar nuolatinis galvos skausmas. Dažnai medicininiai tyrimai būna geri, todėl žmonės lieka be aiškios diagnozės ir užgydomi tik simptomai. Tačiau tai gali reikšti, kad už skausmų slypi ilgalaikė psichinė įtampa ir gyvensenos problemos.
Kūnas įsimena viską
„Mūsų kūnas nemoka kalbėti, todėl apie negalavimus jis išduoda įvairiais simptomais – traškesiu, maudimu ar skausmu. Ką mes tada darome? Šiuos pojūčius ignoruojame, kol labai neskauda, o kai suskausta, išgeriame vaistų nuo skausmo. Pasekmė užgesinama, o kaip su priežastimi – mūsų psichika, kuri šiuos skausmus per organus ir sukelia? Sąsajos tarp psichinės įtampos ir fizinių simptomų yra ne kažkokia naujamadiška idėja, nes psichosomatika, kaip medicinos sritis, jau seniai nagrinėja, kaip emocijos ir psichologinė įtampa veikia organizmą. Įdomu tai, kad fiziniai simptomai dažniausiai pasireiškia tose sistemose, kurių žmogus nevaldo valingai – širdies, kraujagyslių ir virškinimo, būtent dėl to streso metu pirmiausia ir „prabyla” skrandis ar širdis, o ne, tarkime, ranka“, – pasakoja daugiau nei 35 metus pacientus konsultuojanti gydytoja natūropatė, endobiogenikos specialistė E. Jaskelevičienė.
Tyrimai patvirtina, kad emocijos susijusios su kūno jutiminiais pojūčiais: nerimas dažnai apibūdinamas kaip spaudimas krūtinėje, baimė – kaip sunkumas skrandyje. Šios sąsajos rodo, kad psichika gali reikšmingai paveikti įvairias organų sistemas, ypač kai stresas tampa nuolatiniu.
Kai skrandis „nesuvirškina” situacijos
„Šis ryšys turi aiškų fiziologinį pagrindą. Patyrus stresą, organizmas aktyvuoja evoliucinę „kovok arba bėk” reakciją, todėl kraujotaka iš virškinimo organų nukreipiama į širdį ir raumenis, nes pavojaus akimirką virškinimas tampa antraeilis. Kai pavojus tikras, tai naudinga, tačiau dauguma žmonių tokių „pavojų“ yra prikaupę nemažai – nesibaigiantys darbai, rūpesčiai šeimoje, nepavejamas gyvenimo tempas ar laukiantys svarbūs pokalbiai, todėl virškinimo sistema lieka įstrigusi nuolatinės įtampos būsenoje.
Turbūt, visi žinome „mazgą skrandyje” arba „drugelius pilve” prieš svarbų gyvenimo įvykį? Tai ne metafora, o tiesioginis streso signalas, perduodamas žarnynui“, – aiškina bioreguliacinės medicinos gydytoja.
Praktiniai patarimai: sulėtinti valgymą, susikurti valgio rutiną, valgyti be ekrano, atlikti lėtą kvėpavimą (pvz., įkvėpti 4 s, iškvėpti 6 s) ir net niūniuoti – tai stimuliuoja klajoklį nervą ir padeda pereiti į „ilsėkis ir virškink” režimą. Trumpas pasivaikščiojimas po valgio ir pakankamas miegas taip pat gerina virškinimą.
Chroniškas nuovargis: ar tai tik miego stoka?
Lėtinis nuovargis dažnai yra chroniško streso pasekmė: aukštas kortizolio lygis trukdo užmigti ir atstatyti jėgas, todėl užburtas ratas tęsiasi. Naudingos priemonės – ekrano vengimas prieš miegą, stabilus miego grafikas, dienos judėjimas ir streso ribojimas. Net vienas paprastas veiksmas, pavyzdžiui, du kiviai prieš miegą, pagal kai kuriuos tyrimus gali pagerinti užmigimą, tačiau ilgalaikiams sutrikimams būtina ieškoti priežasčių su specialistu.
Kodėl įtampą „nešame” ant pečių?
„Patirdami stresą ar grėsmę, nesąmoningai susigūžiame – pakeliame pečius, įtempiame sprandą, tarsi gindamiesi. Trumpą laiką tai natūralu, bet, kai įtampa tampa kasdienė, pečiai taip ir lieka „pakelti” – diena iš dienos, mėnesį po mėnesio. Juk net mūsų posakiai yra apie tai – sakome, kad nešame sunkią gyvenimo naštą ant pečių ar, kad kažkas yra mūsų galvos skausmas. Tai ne atsitiktinumas, nes būtent čia kūnas ir kaupia tai, ko nepaleidžiame.
Reguliarios pertraukos darbo metu, sąmoningas pečių nuleidimas, kaklo ir pečių tempimo pratimai bei vakarinė ritė padeda sumažinti įtampą. Jei skausmai kartojasi, verta kreiptis į specialistą ir įvertinti ne tik fizinius, bet ir emocinius veiksnius — tik taip galima rasti ilgalaikį sprendimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.