Kraujo donorystė yra vienas kilniausių ir visuomeniškai svarbiausių poelgių, kurį gali atlikti kiekvienas sveikas žmogus. Išvertus žodį „donorystė“ iš lotynų kalbos, jo prasmė reiškia „dovana“, nes kraujo donorai tiesiogine prasme dovanoja gyvybę tiems, kam jos labiausiai reikia. Tačiau net ir šiandien, nepaisant gausybės informacijos ir visuomenės geranoriškumo, apie kraujo donorystę vis dar sklando daug mitų ir klaidingų įsitikinimų, kurie kartais stabdo žmones tapti donorais.
Dažniausiai pasitaikantys mitai apie kraujo donorystę
Viena iš plačiai paplitusių klaidingų nuomonių yra ta, kad tik mėsą vartojantys žmonės gali būti kraujo donorais. Šis mitas, deja, išlieka dėl įsitikinimo, jog geležies organizmas gauna išimtinai iš mėsos ir kad vegetarams ar veganams ji visada būna per mažai. Tačiau Nacionalinio kraujo centro donorų organizatorės Rimantės Vanagienės teigimu, tai nėra tiesa. Hemoglobino rodikliai vegetariškai ar net veganiškai besimaitinančių žmonių kraujyje gali būti puikūs, kartais net geresni nei tų, kurie reguliariai valgo mėsą. Svarbiausia yra ne mitybos principas, o tai, kad žmogus svertų bent 50 kilogramų ir jo kraujo hemoglobino lygis būtų pakankamas, dėl ko kiekvienam potencialiam donorui atliekamas medicininis tyrimas.
Dar vienas dažnai girdimas mitas – persirgus hepatitu A (gelta) negalima tapti kraujo donoru. Tai irgi yra klaidinga informacija. Hepatitas A yra virusinė liga, kuri užsikrečia dažniausiai dėl prastos higienos, tačiau daug žmonių šią ligą yra išgyvenę, todėl ji netrukdo tapti donoru. Tačiau jeigu atliekant molekulinius kraujo tyrimus randami hepatito A viruso požymiai, donorystė atidedama pusmečiui, kol tikrinama, ar liga neaktyvi. Svarbu paminėti, kad donorystės apribojimai galioja tiems, kurie sirgo hepatitu B ar C, nes šios ligos yra rimtesnės ir gali būti lėtinės.
Donorystės atidėjimas po tam tikrų procedūrų
Reikia žinoti, kad po kai kurių estetikos ir medicininių procedūrų, tokių kaip tatuiruočių darymas, auskarų vėrimas ar bet kokių kitų intervencijų, kai oda pažeidžiama ir yra kraujo sąlytis, kraujo donorystę rekomenduojama atidėti mažiausiai šešis mėnesius. Šis laikotarpis skirtas tam, kad būtų galima įvertinti ir užtikrinti, jog nėra jokių infekcijų rizikos. Panašiai elgiamasi ir po dantų gydymo, ypač jei buvo taikytos intervencijos, kurioms būtinas kraujo kontaktas, pavyzdžiui, dantų rovimas, kanalų gydymas ar implantų įdėjimas.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kosmetines procedūras, pavyzdžiui, manikiūrą ar pedikiūrą, nes ne visada galima garantuoti tinkamą instrumentų sterilumą. Nors dažnai šie darbai atliekami higieniškai, vis dėlto yra rizika, todėl reikia vertinti procedūros kokybę ir specialistų atsakomybę. Visgi donoro kraujas išsamiai tiriamas, o jam esant neįprastam informacija pasidalinama su pačiu donoru.
Kiti svarbūs aspektai prieš tampant kraujo donoru
Be minėtų mitų ir taisyklių, svarbu įvertinti ir bendrą savo sveikatos būklę prieš donorystę. Pavyzdžiui, moterims menstruacijų metu nerekomenduojama duoti kraujo, nes tuo metu natūraliai prarandama daug kraujo. Specialistai rekomenduoja kraujo donorystės laiką rinktis apie ciklo vidurį, kai organizmas yra labiausiai pasiruošęs.
Besilaukiančios moterys, maitinančios krūtimi mamos taip pat negali dovanoti kraujo. Po gimdymo rekomenduojama palaukti mažiausiai šešis mėnesius, o po žindymo – pasitarti su gydytoju dėl tinkamiausio laiko. Be to, jei žmogus neseniai sirgo ar vartojo tam tikrus vaistus, donorystę būtina atidėti tol, kol organizmas visiškai atsigaus.
Oficialiai kraujo donorais gali būti asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, o moterims per metus leidžiama duoti kraują keturis kartus, vyrams – šešis. Procedūra yra neskausminga, saugi ir visiškai sterilizuota, todėl donoras nekelia pavojaus sau ar kitiems.
Kviečiame kiekvieną prisidėti prie gyvenimų gelbėjimo
Artėjant šventiniam laikotarpiui ypač svarbu skatinti kraujo donorystę, nes būtent tuo metu kraujo poreikis ligoninėse ženkliai išauga. Nacionalinis kraujo centras dažnai rengia specialias akcijas, į kurias kviečia visus norinčius dovanoti gyvybę gelbstinčią dovaną. Toks kilnus poelgis reikalauja tik gero pasiruošimo, pavyzdžiui, atėjo sotus ir išsimiegojęs, turėti asmens dokumentą ir būti geros sveikatos. Kiekvienas iš mūsų gali tapti neatlygintinu kraujo donoru – prisidėti prie sveikesnės ir saugesnės visuomenės kūrimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.