Dar būdama 16 metų Cathryn Jakobson Ramin patyrė sunkią traumą – nukrito nuo arklio ir susižeidė dešinįjį klubą. Nuo tol ji daugelį metų kentėjo chronišką nugaros skausmą, kol 2008 metais, kai skausmas tapo nepakeliamas, jai buvo atlikta sudėtinga operacija. Operacija ir medikamentai neatnešė ilgalaikio pagerėjimo, todėl Ramin, pasinaudojusi žurnalistiniais įgūdžiais, ėmėsi tyrimo apie nugaros skausmo gydymo praktiką ir industriją.
Žurnalistės tyrimas ir pagrindinės išvados
Ramin peržiūrėjo daugiau nei 80 medicininių straipsnių apie nugaros skausmo gydymą ir konsultavosi su keliais srities ekspertais. Jos analizė atskleidžia, kad daugeliui pacientų skiriami brangūs, invaziniai arba priklausomybę sukelti gydymo būdai neretai neduoda ilgalaikės naudos. Ji rado, kad švelnesni, aktyvūs metodai dažnai yra veiksmingesni ir saugesni, tačiau jiems skiriama per mažai dėmesio ir tyrimų.
Citata iš straipsnio yra griežtai aktuali: “Niekas nemiršta nuo nugaros skausmo, tačiau pacientai miršta nuo gydymo”,— teigė Amsterdamo universiteto profesorius Sidney Rubinstein.
Kodėl tradicinė medicina kartais nuvilia
Gydytojai dažnai susiduria su nugaros skausmais, kurių priežastis lieka nenustatyta: apie 85 procentų atvejų priskiriami nespecifiniam juosmens skausmui. Daugumai pacientų simptomai yra trumpalaikiai, tačiau dalis susiduria su lėtiniu skausmu. Tradiciškai pirmos eilės priemonės gali apimti opioidinius analgetikus, steroidus ar net chirurgiją, o šių priemonių efektyvumas ir saugumas keltų abejonių—ypač dėl priklausomybės, šalutinių poveikių ir rizikos pooperaciniams komplikacijoms.
Biopsichosocialinis požiūris į skausmą
Ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad nugaros skausmas turi biologinį, psichologinį ir socialinį komponentus. „Mes suvokiame nugaros skausmą kaip kompleksišką, biopsichosocialinę būklę. Tai reiškia, jog biologiniai aspektai yra labai svarbūs, tačiau psichologiniai bei socialiniai faktoriai taip pat turi daug įtakos šiam skausmui”,— aiškino nugaros skausmo ekspertas bei Oregono sveikatos ir mokslo universiteto profesorius Roger Chou.
Tai reiškia, kad gydymas turi būti kompleksinis: medicininė priežiūra derinama su fizine veikla, psichologine parama ir praktiniais gyvenimo įgūdžiais.
Efektyvūs alternatyvūs metodai
Vienas aiškiausių ir geriausiai dokumentuotų priemonių — reguliari fizinė veikla. Sportas, specializuoti pratimai, pilatesas ir joga stiprina nugaros bei pilvo raumenis, gerina lankstumą ir kraujotaką, taip mažindami skausmą ir užkertant kelią atkryčiams. Ramin tyrimas nurodo jogą kaip ypač efektyvų, ramią ir saugią praktiką nugaros skausmą patiriantiems žmonėms; taip pat rekomenduojami pilatesas ir tai chi.
Masažai, akupunktūra ir kitos neinvazinės priemonės gali padėti palengvinti simptomus be rimtesnio šalutinio poveikio. Vis dėlto svarbu, kad gydytojas kartu su pacientu įvertintų asmens būklę ir rekomenduotų tinkamiausią programą, o ne iš karto skubėtų prie agresyvių intervencijų.
Praktiniai patarimai pacientui
Jei kenčiate nuo nugaros skausmo, ieškokite holistinio požiūrio: konsultacija su physioterapeutu, pratimų programa, psichologinė parama ir gyvenimo būdo pokyčiai dažnai duoda daugiau naudos nei vien tik medikamentai ar operacija. Gydytojai turėtų pirmiausia siūlyti neinvazines, saugias priemones, o sunkesniais atvejais pasilikti invazines intervencijas kaip paskutinę išeitį.
Ramin asmeninė patirtis ir išsamus tyrimas primena, kad nugaros skausmo valdymas gali būti efektyvus ir saugus, jei skiriama daugiau dėmesio fizinei veiklai, prevencijai ir biopsichosocialiniam požiūriui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.