Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina šalims per artimiausius penkerius metus uždrausti dirbtinius transriebalus maisto gamyboje. Tokia iniciatyva yra svarbi prevencinė priemonė kovojant su lėtinėmis ligomis, ypač širdies ir kraujagyslių susirgimais, kurie kasmet nusineša milijonus gyvybių visame pasaulyje.
Kas yra dirbtiniai transriebalai ir kur jų rasti?
Dirbtiniai transriebalai susidaro hidrinant augalinį aliejų, kad jis sukietėtų. Tokiu būdu gaminami margarinas, kai kurie konditerijos riebalai ir priedai tešlai, taip pat jie plačiai naudoti kepimo ir kepimo pramonėje dėl ilgesnio produkto galiojimo laiko bei skonio stabilumo. Transriebalai dažnai aptinkami spurgyse, sausainiuose, sumuštinių riebaluose ir gruzdintuose patiekaluose. Kai kuriuose gyvūniniuose produktuose taip pat yra nedidelis kiekis natūralių transriebalų, tačiau daugiausia kelia susirūpinimą industriniai, hidrinimo būdu pagaminti riebalai.
Sveikatos rizikos ir moksliniai įrodymai
Tyrimai rodo, kad transriebalai didina „blogojo“ (LDL) cholesterolio kiekį ir gali mažinti „gerojo“ (HDL) cholesterolio kiekį, taip stipriai padidindami širdies ligų riziką. Ekspertai vertina transriebalus kaip vienus pavojingiausių riebalų, prie kurių priskiriama reikšminga dalis mirčių nuo širdies ligų visame pasaulyje — vertinimai siekia šimtus tūkstančių per metus. PSO rekomenduoja, kad žmogus iš transriebalų gautų ne daugiau kaip 1 proc. dienos energijos.
„Transriebalai yra kenksmingas ingredientas, kurį galima lengvai, be didelių kaštų ir be jokio poveikio maisto kokybei pašalinti“, – sakė F. Branca.
Istorija ir reguliavimas
Transriebalai pradėjo plačiai naudoti XX a. pradžioje: pirmasis komerciškai parduodamas produktas su transriebalais buvo tešlos priedas „Crisco“ (1911 m.). Savo populiarumą transriebalai iš dalies įgijo 1960–1970 m., kai buvo manoma, jog jie gali būti sveikesnė alternatyva sviestui. Tačiau ilgainiui atlikti tyrimai pakeitė požiūrį ir paskatino reguliacinius veiksmus — Danija uždraudė transriebalus dar prieš kelis dešimtmečius, Niujorkas 2006 m. apribojo juos restoranuose, o JAV institucijos ėmėsi žingsnių priversti gamintojus mažinti jų vartojimą.
„Pasaulis dabar sutelkia dėmesį į pagrindinius šiandienos žudikus, ypač širdies ligas, nuo kurių beveik visose šalyse miršta daugiau žmonių nei nuo bet kokių kitų priežasčių“, – sakė T. Friedenas, kuris vadovauja Niujorke įsikūrusiam filantropų finansuojamam projektui „Resolve to Save Lives“.
Kaip keisis maistas ir ką gali daryti vartotojas?
Maisto pramonė gali pakeisti dirbtinius transriebalus nehidrintais augaliniais aliejais, pavyzdžiui, rapsų aliejumi, arba kitomis technologijomis išgaunamais riebalų pakaitalais. Šalims dėl to dažnai reikės įstatymų ir taisyklių, kad gamintojai atliktų būtinus pakeitimus. Vartotojams patariama skaityti sudėties etiketes, rinktis mažiau perdirbtus produktus ir vengti dažnai vartojamo greitojo maisto bei konditerijos gaminių, kuriuose transriebalų gali būti daugiau.
„Transriebalų pašalinimas iš maisto … reiškia vieną didžiųjų visuomenės sveikatos pergalių pastarąjį dešimtmetį“, – sakė Vašingtone įsikūrusios ne pelno organizacijos „Center for Science in the Public Interest“ politikos direktorė Laura MacCleery.
Platesnis transriebalų eliminavimas gali būti vienas greičiausių ir efektyviausių būdų sumažinti širdies ligų naštą visuomenėje — tai reikalauja tiek politinės valios, tiek vartotojų sąmoningumo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.