Pirtis yra tradicinis šilumos terapijos būdas, kuris pasaulyje žinomas jau daugiau nei dešimt tūkstančių metų. Daugelis žmonių į pirtį eina ne tik norėdami atsipalaiduoti, bet ir pagerinti savo sveikatą. Apie pirties poveikį širdžiai, kepenims ir kraujotakai plačiai pasakojo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius ir sporto mokslininkas Albertas Skurvydas.
Profesorius pabrėžia, kad apsilankymas pirtyje turėtų būti reguliari ir sąmoninga praktika. Siekiant sveikatos naudų, rekomenduojama lankytis pirtyje tris-keturis kartus per savaitę, o kiekvienas seansas neturėtų trukti ilgiau nei 10–20 minučių. Be to, pirties temperatūra neturėtų būti itin aukšta – pakanka apie 60 laipsnių Celsijaus, kad tai būtų naudinga, tačiau nesukeltų diskomforto. Tokia šiluma ne tik maloniai veikia kūną, bet ir skatina kepenų veiklą efektyviai šalinti „blogąjį“ riebalų perteklių.
Pirties poveikis cholesterolio kiekiui ir uždegimams
Pasak A. Skurvydo, reguliarūs pirties seansai organizme didina didelio tankio lipoproteinų (DTL) arba „gerojo“ cholesterolio kiekį. Šis cholesterolis labai svarbus – jis valo kraujagyslių sieneles ir užkerta kelią kenksmingų riebalų kaupimuisi, taigi padeda išvengti aterosklerozės vystymosi. Be to, pirtis mažina vietinius uždegiminius procesus organizme ir gali atitolinti senėjimą, todėl ši tradicinė praktika yra svarbi ne tik fizinės sveikatos, bet ir bendrai gyvenimo kokybei.
Pirtis – alternatyva fiziniams krūviams
Unikali pirties nauda atsiskleidžia ir tuo, kad šiluma padeda gerinti gliukozės kiekio kraujyje kontrolę, o tai mažina cukrinio diabeto riziką. Be to, pirtyje stebimas kapiliarų skaičiaus širdies bei griaučių raumenyse augimas. Tai paaiškinama karščio sukeliamu baltymų, kurie stiprina širdies raumenį, aktyvavimu. Todėl žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių negali aktyviai sportuoti, pirtis gali pasiūlyti alternatyvų būdą stiprinti raumenis ir išvengti jų atrofuojimosi. Netgi elitiniuose mokslo žurnaluose atletams pateikiama informacija, kad pirtis gali padėti gerinti ištvermę ir širdies būklę kaip papildoma treniruotė.
Endorfinai ir kraujospūdžio reguliavimas
Pirtis taip pat aktyvina „laimės“ hormonų – endorfinų – gamybą, dėl ko mažėja stresas, gerėja nuotaika ir mažėja skausmo pojūtis. Be to, šilumos terapija atpalaiduoja kraujagysles, o vėliau veiksmingai stimuliuoja jų susitraukimą, kuris palaiko sveiką kraujospūdį. Reguliarus lankymasis pirtyje gali padėti sumažinti padidėjusį kraujospūdį, tačiau pacientams su ypač aukštu kraujospūdžiu (virš 170 mmHg) reikėtų pirtis lankytis ypač atsargiai.
Pirties naudojimo taisyklės ir ilgaamžiškumo poveikis
Pirtis reikalauja tam tikrų taisyklių laikymosi. Prieš įeinant į pirtį nerekomenduojama valgyti, rūkyti ar vartoti alkoholio. Labai svarbu laikyti galvą vėsią – tam ypač praverčia speciali kepurė. „Kad būtume žvalūs ir budrūs, galvą reikia vėsinti, o kūną šildyti“, – teigia profesorius. Po pirties rekomenduojama palaipsniui vėsinti kūną, geriausia lėtai prausiantis vėsesniu vandeniu, o ne staigiai neriant į ledinį vandenį, kuris gali sukelti šoką organizmui.
Profesorius A. Skurvydas pabrėžia, kad reguliarus apsilankymas pirtyje gali prailginti gyvenimą net 10–15 metų. Toks pasirinkimas stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, normalizuoja kraujospūdį ir padeda reguliuoti kūno svorį. Be to, pirtis gerina gyvenimo kokybę, ypač tiems, kurie dėl įvairių priežasčių negali aktyviai sportuoti. Tai puiki alternatyva fiziniam aktyvumui, padedanti išlaikyti organizmą sveiką ir energingą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.