Mažakraujystė, mediciniškai vadinama anemija, yra būklė, kai kraujyje sumažėja eritrocitų ir hemoglobino kiekis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 30 proc. planetos gyventojų serga tam tikros formos anemija. Lietuvoje ši liga kasmet diagnozuojama maždaug 30 tūkst. gyventojų, ypatingai dažnai tarp vaikų ir vaisingo amžiaus moterų – 32–34 proc. atvejų.
Kas lemia mažakraujystę?
Anemija gali vystytis dėl geležies, vitamino B12 arba folinės rūgšties trūkumo. Geležies stokos mažakraujystė yra pati paplitusi ir sudaro apie 80 % atvejų. Hemoglobinas, kuriame yra geležis, perneša deguonį iš plaučių į audinius, tad geležies trūkumas tiesiogiai mažina organizmo gebėjimą aprūpinti ląsteles deguonimi.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Geležies stoka gali atsirasti dėl nepakankamo jos kiekio dietoje (vegetarai, mažamečiai vaikai), padidėjusio poreikio (nėštumas, paauglystė), sutrikusio pasisavinimo (virškinimo ligos, skrandžio operacijos), lėtinio kraujavimo (opos, piktybiniai navikai, gausios menstruacijos) arba dėl parazitinių infekcijų. Riziką didina ir rūkymas, ilgalaikis stresas, naktinis darbas bei tam tikrų vaistų vartojimas.
Simptomai — kada įtarti mažakraujystę
Anemija dažnai pradžioje būna laipsniška ir ne visada iškart juntama. Dažniausi požymiai: nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas, padažnėjęs širdies ritmas po fizinio krūvio, susilpnėjusi koncentracija, blyški ir sausa oda, trapūs nagai, plaukų slinkimas. Kartais pasireiškia apetito sumažėjimas, skonio pokyčiai ar net pica – noras valgyti nevalgomus dalykus (kreida, molis).
Diagnostika
Pagrindinis tyrimas — bendras kraujo tyrimas, patvirtinantis hemoglobino ir eritrocitų sumažėjimą. Klinikinėse ribose hemoglobino koncentracija yra vertinama taip: vaisingo amžiaus moterims mažiau nei 120 g/l, vyrams ir moterims po menopauzės — mažiau nei 130 g/l. Eritrocitų norma moterims sumažėjusi, kai mažiau nei 3,9 x 10^12/l, vyrams — kai mažiau nei 4,3 x 10^12/l.
Feritino tyrimas yra jautresnis geležės atsargų vertinimui ir leidžia nustatyti trūkumo pradžią.
Prevencija ir mitybos reikšmė
Reikšmingas mažakraujystės prevencijos komponentas yra subalansuota mityba. Geležies gausu raudonoje mėsoje (jautiena, veršiena, kepenys), paukštienoje, žuvyje, taip pat ankštinėse daržovėse, grūduose, džiovintuose vaisiuose ir kai kuriuose daržovių lapuose. Svarbu atkreipti dėmesį į geležies formą: heminė geležis (mėsoje) pasisavinama žymiai geriau nei neheminė (augalinė kilmė).
Pasisavinimą gerina vitaminas C, todėl mėsos patiekalus patartina valgyti su daržovėmis arba citrinos sultimis. Tuo tarpu pieno produktai, juoda kava, stipri arbata, didelis kiekis skaidulų ir kai kurie vaistai mažina geležies įsisavinimą. Siekiant užtikrinti pakankamą suvartojimą, suaugusiam žmogui rekomenduojama gauti apie 10–15 mg geležies per parą, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo amžiaus, lyties ir fiziologinės būklės.
Kada kreiptis į gydytoją
Jeigu pastebimi išvardyti simptomai arba yra rizikos veiksnių (gausios menstruacijos, ilgalaikis kraujavimas, intensyvus sportas, vegetarizmas), būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti kraujo tyrimus. Ankstyva diagnostika leidžia nustatyti priežastį ir laiku pradėti gydymą ar koreguoti mitybą, taip išvengiant rimtesnių sveikatos sutrikimų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.