Figos ir datulės dažnai minimos kaip sveikesnė užkandžių alternatyva saldumynams – jos turi daug maistinės vertės, bet skiriasi sudėtimi ir poveikiu organizmui. Dietologų vertinimu, skirtumai tarp šių džiovintų vaisių nėra radikalūs, tačiau tam tikri niuansai gali lemi, kuriuos verta rinktis pagal asmeninius poreikius – žarnyno sveikatą, gliukozės kontrolę ar mineralų poreikį.
Figos – žarnyno sveikatai palankesnės
Figos išsiskiria didesniu skaidulų kiekiu: apytiksliai 10 g ląstelienos 100 g produkto, iš kurių yra tiek tirpios, tiek netirpios. Netirpios skaidulos padidina virškinamojo trakto turinį ir skatina reguliarų žarnyno judėjimą, o tirpios skaidulos maitina naudingąsias žarnyno bakterijas. Tai lemia trumpųjų grandžių riebalų rūgščių susidarymą, turinčių vietinį ir sisteminį priešuždegiminį poveikį. Todėl figos gali būti ypač naudingos žmonėms, siekiantiems pagerinti virškinimą arba didinti skaidulų suvartojimą natūraliu būdu.
Datulės – glikemijos ir polifenolių perspektyva
Datulės yra labiau angliavandeniškos: 100 g jų sudėtyje yra daugiau angliavandenių ir cukraus nei figose. Nepaisant to, datulės dažnai turi žemą arba vidutinį glikeminį indeksą (GI), kuris paprastai svyruoja apie 35–55, priklausomai nuo veislės ir brandos. Tyrimai rodo, kad datulės ne visada sukelia staigius gliukozės šuolius tiek sveikiems žmonėms, tiek sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, tačiau rekomenduojama atkreipti dėmesį į porcijos dydį, nes kalorijų tankis ir cukraus kiekis yra didelis.
Antioksidantai ir mikroelementai: kuo jos skiriasi
Abu produktai yra geri antioksidantų šaltiniai. Datulės išsiskiria polifenolių kiekiu, kurie turi priešuždegiminių savybių ir prisideda prie širdies sveikatos bei oksidacinio streso mažinimo. Figos turi flavonoidų ir karotinoidų, o taip pat daugiau tam tikrų mineralų – kalcio, magnio, kalio ir geležies. Džiovintose figose geležies kiekis yra pastebimas (apytiksliai keli mg 100 g), todėl jos gali prisidėti prie geležies atsargų palaikymo, ypač derinant su vitaminu C turinčiais produktais, kurie gerina geležies pasisavinimą.
Praktiniai patarimai vartojimui
Abi rūšys yra kalorijų tankios, todėl patartina riboti porcijas – dažnai rekomenduojama 20–40 g džiovintų vaisių vienu metu (2–4 vienetai), derinant su baltymais ar sveikaisiais riebalais (riešutais, varške, jogurtu). Diabetu sergantiems žmonėms svarbu stebėti angliavandenių kiekį ir, jeigu reikia, pasikonsultuoti su specialistu dėl porcijos dydžio. Taip pat verta atkreipti dėmesį į perdirbtas pakuotes – kai kurie produktai turi pridėtinio cukraus ar sirupų. Laikyti džiovintus vaisius patartina sandarioje pakuotėje, šaltoje ir sausoje vietoje arba šaldytuve, kad išlaikytų skonį ir nepablogėtų kokybė.
Apskritai, tiek figos, tiek datulės gali būti vertingas papildas subalansuotai mitybai: pasirinkimas priklauso nuo individualių sveikatos tikslų – daugiau skaidulų ir mineralų norint gerinti virškinimą bei kaulų sveikatą rinkitės figas, o jei svarbu antioksidantai ir malonus saldumas su vidutiniu GI – datules. Svarbiausia – saikas ir įtraukti juos į įvairesnę mitybą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.