Kauno apygardos teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį byloje, kurioje šeši asmenys pripažinti kaltais dėl kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2024 m. spalio 27 d. naktį drauge su bendrininkais Baltarusijoje kaltinamieji dronais į Lietuvą per valstybinę sieną įnešė 33 tūkst. pakelių cigarečių.
Ką nustatė tyrimas
Kontrabandinės siuntos sudarė cigaretes Queen Menthol, pažymėtas baltarusiškomis banderolėmis. Bendra jų vertė, įskaitant privalomus mokesčius, siekė apie 148 tūkst. eurų. Nusikalstama grupė veikė pagal iš anksto parengtą planą: Lietuvoje ir Baltarusijoje rasta laikino saugojimo sodyba, įsigytos nepilotuojamos skraidyklės (dronai), jų valdymo priemonės, ryšio įranga ir kitos reikalingos priemonės.
VSAT pareigūnų vaidmuo ir atsakomybė
Tyrime nustatyta, kad du kaltinamieji – VSAT jaunesnieji specialistai A. N. ir R. P. – piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Spalio 27 d. naktį jie, būdami valstybės pareigūnais, užtikrino, kad nusikaltimo vietoje nebūtų patruliuojama, tokiu būdu palengvindami cigarečių įvežimą. Nuo tyrimo pradžios abu pareigūnai laikinai nušalinti nuo pareigų.
Bylos metu taip pat paaiškėjo, kad vienas iš bendrininkų neteisėtai laikė medžioklinį dvivamzdį šautuvą, kurį kratos metu rado VSAT pareigūnai ir paėmė kaip įrodymą. Ikiteisminį tyrimą atliko VSAT Imuniteto valdyba, Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyrius ir tuometinė VSAT Specialiosios paskirties skyriaus Vilniaus komanda.
Teismo sprendimas ir sankcijos
Teismas pripažino visus šešis asmenis kaltais. Keturiems asmenims skirtos baudos už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis ir kontrabandą – nuo 17 200 iki 24 900 eurų. A. N. skirta 21 900 eurų, o R. P. – 22 200 eurų bauda. Abu nuteistieji taip pat prarado teisę dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą ketveriems metams, taikytos ir kitos baudžiamosios poveikio priemonės.
Platesnis kontekstas ir saugumo iššūkiai
Pastaraisiais metais dronų naudojimas kontrabandoje tampa vis aktualesne problema Baltijos regione.
Technologijų patogumas ir galimybė veikti iš atokesnių vietovių leidžia nusikaltėliams apeiti tradicines sienos kontrolės priemones. Šis atvejis pabrėžia, kad efektyvi prevencija reikalauja ne tik fizinių patruliavimo priemonių, bet ir investicijų į elektroninę stebėseną, dronų aptikimo sistemas bei tarpinstitucinį bendradarbiavimą su užsienio partneriais.
Be teisinių pasekmių, tokie incidentai kelia grėsmę visuomenės pasitikėjimui valstybės institucijomis. Ne tik svarbu demaskuoti ir nubausti nusikaltėlius, bet ir stiprinti vidinę kontrolę bei atsparumą korupcijos rizikai tarp pareigūnų. Prokuratūra ir pasienio tarnybos turi tęsti priemones, skirtas prevencijai, apmokymams ir technologinei modernizacijai, kad būtų sumažinta panašių veikų rizika ateityje.