Andropauzė – daugeliui vyresniame amžiuje gyvenančių vyrų aktuali tema, apie kurią verta kalbėti atvirai ir išsamiai. Nors plačiai žinoma moterų menopauzė, vyriškos brandos pokyčiai taip pat gali smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą, darbingumą ir santykius. Straipsnyje apžvelgsime, kas būdinga andropauzei, kokie simptomai pasireiškia ir kokių prevencinių bei gydymo priemonių verta imtis.
Kas yra andropauzė?
„Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė teigia, kad šiuo kritiniu laikotarpiu vyro organizme pradeda mažėti vyriško hormono testosterono kiekis. Ir, skirtingai nei moterims, šis mažėjimas trunka ilgesnį laiką.
Andropauzė dažniausiai prasideda apie 40–50 gyvenimo metus, tačiau simptomai ir intensyvumas gali labai skirtis. Kai kuriems vyrams pakitimai būna beveik nepastebimi, kitiems – reikšmingi ir trukdantys dirbti ar palaikyti artimus santykius. Šio proceso priežastis – palaipsniui mažėjantis androgenų kiekis ir organizmo reakcija į amžių.
Simptomų grupės
„Tiek vyrų andropauzė, tiek moterų menopauzė pagal sukeliamus negalavimus skiriasi mažai, tačiau moterų menopauzė dažnai pasireiškia per kelis mėnesius ar metus, o vyrų andropauzė prasideda apie 40-uosius metus ir gali trukti labai ilgai, net keliolika ar keliasdešimt metų“, – sako vaistininkė.
Farmacijos specialistės teigimu, andropauzei būdingi simptomai gali būti fiziologiniai, psichologiniai ir seksualiniai.
„Fiziologiniai požymiai pasireiškia sumažėjusia raumenų mase ir jėga, plaukų slinkimu, nutukimu, bendro riebalų kiekio padidėjimu. Su psichologine būsena susiję simptomai pasireiškia nemiga, padidėjusiu nervingumu, depresija, savęs nuvertinimu, motyvacijos stoka ir mąstymo sutrikimais.
Problemas, susijusias su lytine funkcija, išduoda sumažėjęs lytinis potraukis, nepakankama erekcija, silpna ejakuliacija ir sumažėjęs spermos kiekis“, – vardija vaistininkė.
Be to, androgenų nepakankamumas kartais pasireiškia nespecifiniais požymiais, kurie gali klaidinti tiek pacientus, tiek gydytojus.
„Pavyzdžiui, trumpalaikės atminties suprastėjimas ar pagausėjęs prakaitavimas gali signalizuoti apie visai kitas problemas, todėl gydytojams kartais sudėtinga nustatyti tikslią diagnozę.
Juolab, kad androgenų nepakankamumas formuojasi ne visiems vyrams ir ne vienodu metu“, – aiškina E. Ramaškienė.
Diagnozė ir gydymo principai
Diagnozė remiasi simptomais ir kraujo tyrimais, kuriuose nustatomas testosterono kiekis. Svarbu atsižvelgti į bendrą sveikatą, lėtines ligas ir vartojamus vaistus. Hormonų pakaitinė terapija taikoma tik po gydytojo įvertinimo ir atidžios rizikos/naudų analizės, nes ji nėra tinkama visiems ir gali turėti šalutinių reiškinių.
Kas padeda kasdieniame gyvenime?
„Prasidėjus andropauzei, svarbiausia atrasti būdų stresui ir nuovargiui mažinti. Valgykite daugiau maisto, teikiančio energijos. Ypač naudingi pieno produktai ir riešutai.
Galite išmėginti ir Viduržemio jūros dietą, kurioje gausu jūros produktų. Periodiškai rekomenduojama vartoti ir maisto papildus bei augalinius preparatus su cinku ar vitaminu C“, – pataria farmacininkė.
Be mitybos, reikšmingas poveikis pasiekiamas reguliariai mankštinantis, palaikant tinkamą miego režimą, ribojant alkoholio ir koffeino vartojimą bei skiriant dėmesio psichinei sveikatai. Jei kyla seksualinės problemos ar nuolatinė nuotaikų kaita, verta kreiptis į šeimos gydytoją arba urologą — laiku pradėta pagalba dažnai pagerina gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.