Kosulys – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės ieško pagalbos vaistinėje ar gydymo įstaigoje. Nors dažnai jis suvokiamas kaip nemalonus simptomas, iš tiesų tai svarbi apsauginė organizmo reakcija. Kosint iš kvėpavimo takų šalinami dirgikliai, gleivės ar mikroorganizmai. Vis dėlto kosulio pobūdis ir trukmė gali signalizuoti apie skirtingas sveikatos problemas, todėl svarbu suprasti, kada pakanka namų priemonių, o kada reikalinga medikų pagalba.
Kaip veikia kosulio refleksas?
Kosulys atsiranda tuomet, kai kvėpavimo takuose esančios nervų galūnėlės sudirginamos:
- virusų ar bakterijų,
- dulkių,
- dūmų,
- gleivių pertekliaus,
- svetimkūnių.
Signalas perduodamas į smegenis, o šios aktyvina krūtinės ir pilvo raumenis. Staigus įkvėpimas ir stiprus iškvėpimas padeda pašalinti dirgiklius iš kvėpavimo takų.
Kosulio gydymas priklauso nuo priežasties
Vieno universalaus kosulio gydymo nėra – viskas priklauso nuo jį sukėlusio veiksnio.
Infekcinės kilmės kosulys
Dažniausiai kosulį sukelia virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, pavyzdžiui, peršalimas.
Tokiais atvejais rekomenduojama:
- ilsėtis,
- gerti daug skysčių,
- vartoti šiltus gėrimus,
- palaikyti visavertę mitybą.
Vaistai parenkami pagal kosulio tipą:
- Sausam kosuliui – kosulį slopinantys preparatai (trumpą laiką).
- Drėgnam kosuliui – atsikosėjimą lengvinantys vaistai (pvz., ambroksolis, acetilcisteinas, bromheksinas, augaliniai preparatai).
Svarbu: atsikosėjimą gerinantys vaistai veiksmingesni vartojant pakankamai skysčių.
Jei būklė blogėja ar atsiranda komplikacijų, gydytojas gali skirti:
- antibiotikus (tik bakterinei infekcijai),
- inhaliacijas,
- receptinius vaistus.
Kosulys dėl refliukso
Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) taip pat gali sukelti kosulį, ypač:
- gulint,
- naktį ar paryčiais,
- po gausesnio valgymo.
Tokiu atveju gali padėti:
- rūgštingumą mažinantys vaistai,
- mitybos korekcija,
- vėlyvo valgymo vengimas.
Jei kosulys sumažėja – tikėtina, kad priežastis susijusi su refliuksu.
Vaistų sukeltas kosulys
Ne visi žino, kad kai kurie vaistai gali sukelti sausą kosulį.
Dažniausias pavyzdys – AKF inhibitoriai, vartojami arterinei hipertenzijai gydyti.
Jei pradėjus vartoti vaistus atsirado varginantis kosulys, verta:
- peržiūrėti pakuotės lapelį,
- pasitarti su gydytoju dėl gydymo keitimo.
Rūkymo sukeltas lėtinis kosulys
Rūkymas – viena dažniausių lėtinio kosulio priežasčių.
Įspėjamieji požymiai:
- nuolatinis kosulys,
- skrepliavimas,
- dusulys,
- sumažėjęs fizinis pajėgumas.
Šie simptomai gali rodyti lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL).
Svarbu: metimas rūkyti gali sulėtinti ligos progresavimą ir pagerinti savijautą – net ir ilgamečiams rūkaliams.
Psichogeninės kilmės kosulys
Kartais kosulys neturi fizinės priežasties.
Būdingi bruožai:
- kosėjama tik būnant budriam,
- miego metu kosulio nebūna,
- dažnai susijęs su stresu ar emociniais veiksniais.
Vaikams tai gali būti dėmesio siekimo forma, suaugusiesiems – įtampos reakcija. Tokiu atveju svarbus psichologinių priežasčių įvertinimas.
Kada kosulio nebegalima gydyti namuose?
Į gydytoją būtina kreiptis, jei:
- kosulys trunka ilgiau nei 2–3 savaites,
- karščiuojama,
- atsikosima skreplių ar kraujo,
- stiprėja dusulys,
- blogėja bendra savijauta,
- pasireiškia krūtinės skausmas.
Savigyda tokiais atvejais gali būti pavojinga.
Išvada
Kosulys – svarbus organizmo signalas, kurio nereikėtų ignoruoti. Nors dažniausiai jis susijęs su lengvomis infekcijomis ir gali būti gydomas namuose, kartais tai gali būti rimtesnių ligų požymis. Stebint simptomus, tinkamai parenkant gydymo būdus ir laiku kreipiantis į gydytojus, galima išvengti komplikacijų ir greičiau sugrįžti į įprastą savijautą.
Ramūnas D. – Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorius, rašantis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius. Savo straipsniuose jis dalijasi praktiškais patarimais, padedančiais stiprinti sveikatą ir gerinti savijautą.