Per pastarąsias dekadas atsparumas antibiotikams tapo vienu iš reikšmingiausių viešosios sveikatos iššūkių. Konferencijoje, kurioje dalyvavo sveikatos politikos, medicinos ir verslo atstovai, pabrėžta, kad šios problemos pasekmės jau yra juntamos: pernai Europoje dėl antibiotikams atsparių infekcijų mirė apie 25 tūkst. žmonių, o be skubių priemonių Pasaulio sveikatos organizacijos prognozėmis iki 2050 m. tokios mirtys gali siekti 10 mln. per metus visame pasaulyje.
Atsparumo mastas ir rizikos šaltiniai
„Atsparumas antibiotikams yra kompleksinė problema, kurią spręsti turi visi. Tam būtinas žmonių švietimas apie antibiotikų vartojimo kiekius bei pokyčiai gyvulininkystės versluose. Galime pasidžiaugti, kad ir mūsų šalyje vis daugiau gyvūnų augintojų suvokia problemos mąstą ir tampa atsakingesni ir imasi priemonių keisti požiūrį į gyvulių auginimą.
Atsiranda įmonių, stipriai sumažinusių antibiotikų naudojimą ūkinių gyvūnų gydymui ar ligų profilaktikai. Tuo jie prisideda, kad mūsų aplinkoje plačiai paplitę bakterijos neturėtų galimybės įgauti atsparumo ir kadaise baisių ligų padėję atsikratyti antimikrobiniai preparatai kuo ilgiau išliktų efektyvūs”, – teigia Vidmantas Paulauskas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas.
Atsparios bakterijos gali būti perduodamos tiesiogiai per kontaktą su gyvūnais arba per užterštą maistą. Europos šalių pranešimuose dažniausiai minimos zoonozės, tokios kaip salmoneliozė ir kampilobakteriozė, kurių sukėlėjai įgija atsparumą svarbiems antibiotikams ir apsunkina gydymą.
Gyvulininkystė: problemos ir sprendimai
Viena iš raktinių priežasčių – per didelis antibiotikų naudojimas žemės ūkyje. VMVT duomenimis, Lietuvoje sunaudota antibiotikų kiekis ūkyje auga: 2015 m. – 11,9 t, 2016 m. – 13 t. Paukštininkystės sektorius sudaro reikšmingą dalį šių suvartojimų.
„Kelias, kurį reikėjo nueiti, kad galėtume daugiau nei 80 proc. vištų užauginti visiškai nenaudodami antibiotikų ir gauti VMVT leidimą šviežią produkciją žymėti ženklu „Užauginta be antibiotikų” – iš tiesų ilgas.
Vien per praėjusius metus į aukščiausius standartus atitinkančios aplinkos sukūrimą vištų fermose investavome 3 milijonus eurų, kasmet skiriame papildomai dar po pusę milijono eurų pagerintam paukščių lesalui.
Dėl šių investicijųmūsų vištos auga sveikos, nesuserga ir jų nereikia gydyti antibiotikais”, – aiškina Andrius Pranckevičius, PF „Kekavos vištų fabrikas”, valdybos pirmininkas.
Tokie pavyzdžiai rodo, kad galima keisti auginimo praktiką: geresnės laikymo sąlygos, profilaktika, vakcinacija ir saugesnė maisto grandinės kontrolė gali sumažinti terapinių antibiotikų poreikį. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Norvegija, žengė dar toliau ir ribojo arba uždraudė tam tikrą antibiotikų naudojimą gyvulininkystėje.
Ką tai reiškia vartotojui ir visuomenei
„Paprastais žodžiais aiškinant, šis atsparumas reiškia, kad sergant ir gydantis antibiotikais, pastarieji nepadeda pasveikti, ir būtent tai lemia didelius skaičius mirčių Europoje ir pasaulyje”, – aiškina prof. Dr. Saulius Čaplinskas, Užkrečiamų ligų ir AIDS centro direktorius, Mykolo Romerio universiteto profesorius.
Visuomenės švietimas yra būtinas: vartotojai turi žinoti, kaip jų pasirinkimai veikia sveikatą ir aplinką. Valstybinės priemonės – griežtesnė priežiūra, antibiotikų naudojimo veterinarijoje ribojimas, stebėsena bei skaidrumas maisto tiekimo grandinėje – taip pat yra būtinos. Be to, reikalingos investicijos į mokslinius tyrimus, naujus antimikrobinius preparatus ir diagnostikos priemones.
Tik koordinuotas požiūris, apimantis veterinariją, žemės ūkį, sveikatos apsaugą ir visuomenę, gali sulėtinti atsparumo plitimą ir apsaugoti dabartines gydymo galimybes ateities kartoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.