Neįprastas širdies ritmas dažnai sukelia nerimą: žmogus jaučia, kad širdis „peršoka“, sustoja arba ima plazdėti. Tai gali būti tiek trumpalaikė organizmo reakcija į stresą, kavą ar nuovargį, tiek požymis rimtesnės širdies problemos. Svarbu neignoruoti simptomų, atkreipti dėmesį į aplinkybes ir, esant įtarimams, kreiptis į gydytoją.
Kas vyksta širdyje ir kodėl jaučiame permušimus?
„– Daug žmonių bent kartą yra pajutę, kad širdis plaka ne taip, kaip įprasta: tarsi „peršoka“, „sustoja“, „apsiverčia“, staiga ima daužytis ar tampa nereguliari. Kaip medikai aiškina tokius pojūčius – kas iš tiesų tuo metu gali vykti širdyje?“
– G.R.: Tokie „peršokimai“, „sustojimai“ ar „plazdėjimai“ dažniausiai yra širdies ritmo sutrikimų – ekstrasistolių ar kitų aritmijų, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimo ar plazdėjimo, – jutimas. Kitaip tariant, tam tikru momentu pakinta širdies elektrinis aktyvumas.
Įprastai širdies ritmą generuoja specializuotų ląstelių grupė, todėl ritmas būna reguliarus – ramybės būsenoje siekia 60–100 kartų per minutę. Kai žmogus jaučia, kad širdis „peršoka“ ar „sustoja“, dažniausiai tuo metu atsiranda neįprastas elektrinis impulsas, pavyzdžiui, priešlaikinis prieširdinis ar skilvelinis susitraukimas, arba pasikeičia impulso plitimo greitis ar kelias. Labai tipiškas pojūtis – staigus stipresnis dūžis, tarsi širdis būtų „praleidusi“ vieną tvinksnį ir tada trenkusi stipriau. Elektriškai tai dažnai atitinka ekstrasistolę: atsiranda priešlaikinis dūžis, po jo – trumpesnė ar ilgesnė pauzė, o paskui seka kompensacinis, subjektyviai stipresnis susitraukimas, kurį ir jaučia pacientas.
Kada nerimauti ir kada kreiptis į gydytoją?
„– A.P.: Pavieniai širdies permušimai – ekstrasistolės – paprastai nėra grėsmingas požymis. Jos gali atsirasti ir nesant jokios reikšmingos širdies ligos, panašiai kaip su amžiumi atsiranda vienas kitas žilas plaukas. Tačiau tai yra signalas, kad laikas apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris, esant reikalui, nukreips pacientą gydytojo kardiologo konsultacijai.
Juk sakoma, kad geriau dešimt kartų be reikalo patikrinti, negu vieną kartą pražiopsoti.”
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į lydinčius simptomus: alpimas ar beveik alpimas, stiprus galvos svaigimas, dusulys, krūtinės skausmas, netikėtas silpnumas ar labai dažnas arba neįprastai lėtas pulsas ramybėje. Tokie požymiai gali rodyti, kad ritmas daro įtaką smegenų ar širdies aprūpinimui krauju ir reikalauja skubių tyrimų.
Išmaniųjų prietaisų vaidmuo ir praktiniai patarimai
„– D.R.: Išmanieji laikrodžiai ir kiti dėvimieji prietaisai gali būti naudingi atpažįstant širdies ritmo sutrikimus, nes jie padeda pastebėti pulso pokyčius, nereguliarų ritmą ar užregistruoti elektrokardiogramą jaučiant simptomus. Kai kuriais atvejais jie net padeda anksčiau nustatyti prieširdžių virpėjimą ar kitas aritmijas.
Tačiau šių prietaisų tikslumas skiriasi, todėl kartais jie gali fiksuoti nepavojingus, trumpalaikius ritmo svyravimus ar pavienius permušimus. Dėl nuolatinio stebėjimo daliai žmonių gali sustiprėti nerimas ir padidėti dėmesys natūraliems organizmo pojūčiams. Todėl laikrodžių duomenis svarbu vertinti kaip pagalbinę informaciją, o ne galutinę diagnozę.”
Praktinis patarimas: pasimatuokite pulsą ramybės būsenoje, 30–60 sekundžių, skaičiuokite dūžius ir stebėkite ritmą. Užsirašykite, kada simptomai pasirodė, kiek truko, kokios buvo aplinkybės (kava, alkoholis, stresas, fizinis krūvis). Jei turite galimybę – užfiksuokite simptomą elektrokardiograma arba išmaniojo laikrodžio įrašu ir parodykite gydytojui. Ankstyva diagnostika dažnai padeda išvengti komplikacijų ir sumažinti nerimą.
Visuomet verta kreiptis į gydytoją, jei simptomai kartojasi arba yra lydimi dusulio, alpimo ar krūtinės skausmo. Prevencija – pakankamas miegas, skysčių balansas, streso valdymas ir saikingas kofeino bei alkoholio vartojimas – gali sumažinti permušimų dažnį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.