Artėjant karščio bangai specialistai ragina rimtai žiūrėti į organizmo siunčiamus signalus: šiluma ne tik vargina, bet ir smarkiai apkrauna širdies bei kraujagyslių sistemą. Net žmonės, kurie iki šiol jautėsi sveiki, gali patirti silpnumą, svaigimą ar ryškų širdies plakimą, ypač jei prarandama daug skysčių. Laiku įsiklausyti į simptomus ir imtis paprastų prevencinių priemonių gali padėti išvengti rimtesnių komplikacijų.
Kodėl karštis pavojingas širdžiai
Karštis didina širdies apkrovą: padidėja pulsas, išsiplečia kraujagyslės, organizmas intensyviau prakaituoja ir gali prarasti svarbius mineralus. „Per ilgai būnant karštyje net ir anksčiau sveikata nesiskundusiems žmonėms gali pasireikšti silpnumas, galvos skausmas, svaigimas, sąmonės pritemimas, širdies plakimo epizodai ar padidėti širdies ritmo sutrikimų rizika. Esant dideliam skysčių trūkumui žmogus gali net nualpti, todėl pasijutus blogai būtina kreiptis į gydytoją”, – sako kardiologė.
Kam karščiai kelia didžiausią pavojų
Didžiausią riziką patiria vyresnio amžiaus žmonės, turintys antsvorio, diabetu sergantys asmenys ir sergantys arterine hipertenzija. Be to, staigūs temperatūros svyravimai ypač sunkiai paveikia organizmą: „Ypač pavojingi staigūs temperatūrų svyravimai, kai vieną dieną oro temperatūra siekia 16 laipsnių šilumos, o kitą – jau 30 ar daugiau. Tokie orų pokyčiai tampa vis dažnesni. Žmonių, turinčių antsvorio, sergančių cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, organizmui prisitaikyti prie tokių pokyčių yra gerokai sunkiau, todėl jie dažniau susiduria su sveikatos problemomis”, – aiškina kardiologė.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti
Jei staiga atsiranda stiprus galvos skausmas, ryškus silpnumas, gausus prakaitavimas be pagėrimo, širdies ritmo sutrikimai ar sąmonės netekimo pojūtis, būtina nutraukti fizinę veiklą, atsivėsinti ir gerti skysčius. Jeigu simptomai nepraeina per trumpą laiką arba stiprėja, reikėtų nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos — kai kuriais atvejais dehidratacija ar elektrolitų disbalansas gali išprovokuoti miokardo infarktą ar kitus ūmius sutrikimus.
Elektrolitai, vaistai ir gydytojo patarimai
Prakaituojant organizmas netenka ne tik vandens, bet ir kalio, magnio bei natrio, todėl kartais gali būti naudingi specialūs elektrolitų gėrimai. Tačiau specialistė atkreipia dėmesį: „Jei žmogus nėra veikiamas didelio karščio, mažai prakaituoja, papildomas elektrolitų vartojimas gali būti nereikalingas ar net žalingas. Sergant lėtinėmis ligomis ar vartojant vaistus visada rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Prireikus verta ištirti kalio ir magnio koncentraciją kraujyje”, – pabrėžia specialistė.
Praktinės taisyklės saugumui
Patarimai, padėsiantys sumažinti riziką: venkite tiesioginės saulės vidurdienį, dėvėkite šviesius ir laisvus drabužius, gerkite reguliariai vandenį (gausiai prakaituojant – 2–3 litrus ar daugiau per parą) ir planuokite intensyvų fizinį aktyvumą anksti ryte arba vakarą. Jei dirbate lauke, darykite dažnas pertraukas, atsivėsinkite ir stebėkite kolegų būklę. Pacientams, vartojantiems kraujospūdį mažinančius vaistus, rekomenduojama pasitarti su gydytoju dėl galimos dozės korekcijos.
Laiku atpažinę įspėjamuosius signalus ir imdamiesi paprastų apsaugos priemonių, galime ženkliai sumažinti šilumos keliamą pavojų širdžiai ir bendrai savijautai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.